Nemėgstu apsipirkinėti. Na, nebent muzikos prekių (instrumentų etc) ar įrašų parduotuvėse. Ten savo noru galiu užgaišti ir 20 minučių, ir ilgiau. Visa kita – kuo greičiau išsirinkti, kuo greičiau atsiskaityti ir mauti lauk. Vakar patyriau „traumą“ apsipirkinėdamas „Iki„.
Šiąnakt susapnavau nerealų košmarą :D Kad Lietuvą okupuoja Baltarusija.
Neatsimenu paties siužeto pradžios, bet aplinkos, kurioje esu, žmonės ima piktintis, kad Lietuva nesipriešina, o pirma, ką padaro, tai kažkodėl evakuoja kelias ministerijas. Po to pasklinda gandas „jau ateina, jau ateina!“
8.
Tiek kol kas kartų manęs paklausė, kodėl aš šiandien darbe su kostiumu (iš tiesų tai ne visai kostiumas, bet whatever). Tikiuosi dar kokių 4-5 kartų.
Ale pasirodo, kaip paprasta atkreipti dėmesį į save – tereikia kartą į metus užsidėti kažką tau neįprasto. Gal tikrai reikia kostiumuotis, kai eini pas šefą dėl atlyginimo peržiūrėjimo? :D Ne dėl „solidumo“, o kad pastebėtų, kad va, tokį darbuotoją turi.
O kostiumų visgi nemėgstu. Jeans&leather, forever, forever!
P.S. Na, kas pirmas komentaruose paklaus, tai kodėl aš „su kostiumu“ ? ;)
Jei tu išsigandai – tau visada padės policija! ©Sportas
Na, gabalas tai ironiškas, bet postas bus priešingas.
Pradėsiu nuo to, kad kol kas (tfu tfu tfu ;) neturiu jokių nusiskundimų policija. Kiek teko susidurti, kažkaip dar vis neturiu pasakyti ką nors blogo apie juos. Štai ir šiandieninis įvykis.
Ar kada susimąstėte, kaip padavėjai atskiria patiekalus ir žino, kur yra kuris, jei jie iš išorės atrodo visiškai identiškai?
Bent jau „Senoji Kibininė“ Trakuose tam naudoja spalvų kodą. Bet mes jį nulauž3m!1!!11!!!
Kibinas ant raudonos servėtėlės – kibinas su aviena.
Kibinas ant mėlynos ir geltonos servetėlių – kibinas su grybais ir vištiena.
Kibinas ant mėlynos ir baltos servetėlių – kibinas su grybais.
Kibinas ant žalios servetėlės – kibinas su špinatais.
Kitąkart kai ten būsim, reikės užsisakyti kitus variantus – su jautiena, su daržovėm, su varške, kad galutinai nulaužti visą algoritmą…
Man nuoširdžiai įdomu, jei transliacijų rėmėjas būtų Always ar Persil, ar irgi būtų pavykę prasukti tokią reklaminę kampaniją?
Viaukt.
Galbūt pats pernelyg nusižengiu savo paties principams ir pernelyg kišuosi į tai, ką be neišvengiamo žiaukčiojimo vadinu „politika„, bet negaliu nesutikti su vienu pareiškimu…
Vakar apturėjau vieną įsimintiniausių bajerių paskutiniu metu :)
Trumpa priešistorė: neseniai nusipirkom mašiną. Kadangi, savaime suprantama, nenaują, tai po to sekė neišvengiami privalomieji darbai: dirželių, tepalo, kažkokių ten guolių keitimas ir t.t.
Tai va, vakar prieš darbą nuvarau į servisą, vakare po darbo pasiimu, parvarau į aikštelę prie namų ir vėl grįžtu į darbą, į Kalėdinį vakarėlį. Ir vos įžengus į tūsą – skambutis. Iš serviso.
– Laba diena. Tai va, sutvarkėme jau jūsų mašiną, galite pasiimti.
Em. Kaip reaguoti? Mintys prasisuko daugmaž tokios: „Kai atėjau, mašina jau buvo užvesta, serviso salėj – prietema, bet spalva lyg ir ta? O numerio nepatikrinau, formos pasirodė pažįstamos… Vidus… hm, irgi lyg toks, bet gal jie nesisikiria?..“
Po šiokių tokių klausimų paaiškėja, kad viskas tvarkoje – visgi parvariau savo mašiną. Meistras tiesiog supainiojo savininkų mobiliuosius…
