11:57
3,2
53
Author Archives: Adis
Back to black?..
Hm.
Atrodo, STent.lt po truputį atsigauna.
Komentavimas kol kas išjungtas, ir gal kurį laiką dar viskas dinginės-atsiradinės, bet… mes po truputį grįžtame!
Ačiū tiems, kas per tiek laiko mūsų nepamiršo ir jei nesinaudojate RSS, po kiek laiko kviečiu vėl užsukti :)
Kraujaholizmas
– Pradėti, matyt, reikėtų nuo to, – kiek patylėjęs vėl prašneko Redžis, – kad jumyse krebžda visokios nepagrįstos baimės, o kelia jas mano vampyriškoji prigimtis. Bet aš nieko neužpuldinėju, nakčia nesėlinu suleisti dantų miegančiajam į kaklą. Taip sakydamas, turiu omeny ne tik savo draugus, į kuriuos mano požiūris toks pat senamadiškas, kaip ir kai kurių kitų čia sėdinčių senamadžių. Kraujo aš neragauju. Jokiomis aplinkybėmis, niekada. Atsipratinau nuo jo, kai tapo man problema. Pavojinga problema, kurią įveikti buvo nelengva.
Juostinė magija IV: Dar vis raudona
Sutikti Saulę
Užkibau. Ir panašu, kad rimtai.
Sunkiai galiu paaiškinti, kuo. Gal kad atrodo ne taip įprastai. Nors jau ir šiaip juosta, palyginus su skaitmena, atrodo mažiau įprastai :) Bet, matyt, dar vis dar per mažai ;)
Kas susijungę su manimi Veidovėlyje, turbūt šituos kadrus jau matė. Jei kam įdomu – visi kadrai daryti Canon EOS 300V kamera, EF 28-90mm 1:4-5.6 II stiklu ir Lomography Redscale ISO 100 juosta.
Taip auga ąžuolai
Auga sėkmingai. Pirmasis – jau 12 cm ūgio, turi 6 lapus, iš kurių vienas (pats mažiausias) tuoj nukris. Kas nors žino, čia taip ir turi būti?
Taip, rašau „pirmasis“, nes yra dar… du! Vienas garantuotai ąžuolas – bo gilės kepurė po grumstais matyti – o kitas irgi turbūt ąžuolas. Arba šermukšnis. Arba klevas. Nes daug ką į vazoną kišau.
Trečiasis – jau didelis visai, 6,5 cm, bet dar rūšies mano žiopla akis negarantuoja. Bet kiek pamenu, kai pirmasis dygo, irgi taip pat atrodė. Beje, šitas pastebėtas vėl ne per seniausiai, gal prieš savaitę, kai tas su gile žemėje (jo nuotraukos nėra) – gal prieš dvi. Vėl kažkaip sugebėjau pražioplinti…
Įdomu, dar kas nors sudygs? :)
Japonijai betrūksta Godzilos…
[video:youtube:_OC09xsGGhw]
Apie žemės drebėjimus jau rašiau. Apie atomines elektrines, užliejamas cunamio – irgi.
Žodžiu, pasiskaityti „Sarasvati upės smėlį“ tikrai rekomenduoju. Labai dera prie šių dienų aktualijų.
Trečiasis blynas
Taigi, trečiasis mano redaktorinis blynas – jau prekyboje. Mano paties vertinimu – kol kas geriausias :)
Taigi, ką įdomesnio galima rasti šiame numeryje:
Numerio tema. Antanas Dapkus, Marius Matulevičius – „Išmanioji revoliucija“. Įspūdžiai iš „Mobile World Congress“, vykusio Barselonoje. Pasvarstymai, kuria kryptimi vystosi šiuolaikinės technologijos ir kaip atrodys mūsų buitis 2020-aisiais :)
Ašai. „Vaikai. Vaikščiojimas interneto ašmenimis“. Apie tai, kuo ir kodėl vaikams yra pavojingas internetas, ir ar apsimoka kažką bandyti uždrausti. Tema, įkvėpta žmogžudystės sausio pradžioje ir ją sekusių e-įvykių.
Šiek tiek geležies. Aleksandras Kriukovas – „Reperio ir kompiuterių gamtinojos vaikis“. Kiec HP Envy serijos laptopas, dedikuotas muzikai. Šiaip visai įdomus eksponatas, jei atvirai.
Andrius Kleiva – „Pieštuko storio MacBook Air“. Arba kodėl Apple yra gerai (na, tiems, kuriems tai yra gerai :).
Vėl Aleksandras. „Išmanusis telefonas pradedantisiems“. T.y. LG Optimus One aka P500. Išmanusis už 700 LTL be sutarties. Maigiau, patiko. Net parekomendavau svainiui :)
Raimondas Celencevičius. „Integruotų sistemų paroda „ISE 2011“. Ne, čia ne consumer electronics. Čia jau apie tai, kaip visa ta multimedija skverbiasi į viešą aplinką – pradedant troleibusų stotelių stendais ir baigiant multiekraninėmis sienomis, kokios galėtų stovėti Nekrop… atsiprašau, Akropolyje. Ar panašiai.
Saulius Pakrijauskas. „Aspektinis programavimas“. Prisipažinsiu – aš ne programeris, bet man nuoširdžiai įdomu visokios kodinimo paradigmos, ypač jei apie jas pasakojama ne vien iš techninės, bet kažkiek ir iš ideologinės pusės. Visa tai man kažkiek primena muzikos žanrus – vienam būdinga tas, kitur siekiama ano. Specifiška, bet tam tikra prasme – tai juk požiūris į gyvenimą ;)
Rokiškis. „Anonymous: guerilla digitalis“. Trumpaistorinė apžvalga apie hakerizmą, būtent – hakerizmą, o ne kalbainiškuosius programišius. Nes hakerizmas juk neapsiriboja vien kompais.
Vaidotas Dambrauskas aka Lėlys. „Darbo vieta, kurianti bendruomenę“. Žodžiu, jei esate freelanceris, bet kartais prireikia biuro (tarkim, susitikti su užsakovu, kuris neįvertins jūsų miegamojo ar panašios proziškos Jūsų darbo erdvės) – šita verslumo paradigma kaip tik Jums.
Rima Janužytė. „Interneto pirmūnai: svarbiau diplomas, o ne žinios“. Lietuva pagal šviesolaidžio plėtrą Europoje – pirma. Kas tai lėmė ir/bet ką iš tiesų tai reiškia?
Aistė Vilkaitė. „Menas ir technologijos“. Viskas kaip ir aišku – kaip technologijos paveikė meną. Kokios gimė naujos meno rūšys (tarp kitko, kai kurios – tikrai originalios. Raštai, kuriami iš spamo? Ar lėktuvų skrydžių žemėlapių? Pagarba!) ir ar labai tradicinis menas skiriasi nuo skaitmeninio.
Ašai. Interviu su Pauliumi Liekiu, kuris su kolega susišlavė 125 000 USD prizą, sukūręs išplėstosios realybės (angl. augmented reality) žaidimą telefonams.
NK teismas. Šįkart „teisiamos“ trys skelbimų svetainės. Įdomu tai, kad tyrimo metu atskleistas sukčiavimo atvejis :)
NK rekomenduoja. Pradėjome ciklą, kuris nusitęs per kelis numerius – apie įdomiausius interneto kampelius. Šįkart 6 lietuviški tinklaraščiai, kurie daugumai turbūt tikrai žinomi, bet maža ką… Na žodžiu, to be continued! ;)
Gintaras Vaišnoras aka Sauronas – „Žaidimai: Šlovės galerija arba realybės ribos“. Šiokia tokia retrospektyva apie senus gerus žaidimus, bet ir analizė, kodėl ir kaip tokie atsirado bei ką lėmė.
O pabaigti norėčiau ritualine fraze :)
Ir, žinoma, tai – ne viskas, ką rasite šiame numeryje. Malonaus ir – svarbiausia – naudingo skaitymo! ;)
Istorija
Istorija
Смена-2
ORWOCHROM UT-18 ISO 50
Kas čia per nesąmonė?
Čia istorija. Čia pirmas dokumentuotas mano savarankiškai darytas kadras :D 1992 metų vasarą tėtis įdavė į rankas Смена-2, užtaisytą kažkokia vokiška skaidrių juosta ir paleido į Pociūnėlių laukus. Iš susijaudinimo pamiršdavau ir kadrus prasukt, ir dangtelį nuo objektyvo nuimt… :D
Beje, Смена-2 – iki šiol vienintelis nuosavas fotoaparatas namuose, su kuriuo galima dvigubą ekspoziciją daryti. Kartais progresas ne visada į naudą, pasirodo ;)
Sartai yra gerai
Sartai yra gerai
Canon Powershot S5 IS
Dusetose lankausi turbūt nuo 2001-ųjų. Kasmet. Esu buvęs visais metų laikais, bet gėda prisipažinti, į pačias Sartų varžybas išsiruošiau tik šiemet.
Nors jei atvirai, nemanau, kad būčiau ką labai praradęs tokiu nesilankymu – nebent „tikrąsias“ varžybas, t.y. kai jos dar vykdavo ant ežero ledo, o ne hipodrome.
Šiemet su Dievu pataikėme į jubiliejines – 105-ąsias dokumentuotas arba 215-ąsias pagal niekur neužfiksuotą legendą. Ar bent jau taip marmaliavo varžybų komentatorius.
Bet apie viską iš daugmaž pradžių…
… karalystėje kažkas supuvę…
Ne, nesuprantu.
Policijos generalinio komisaro Vizgirdo Telyčėno sprendimą atsistatydinti premjeras vertina kaip sąžiningo pareigūno reiklumą sau, kartu išreiškė apgailestavimą, jog traukiasi vadovas, iš esmės pagerinęs policijos darbą ir pakeitęs policijos įvaizdį visuomenės akyse.
(delfi.lt)
Tai jei pripažįsta, kad gerai dirbo, pasiekė gerų rezultatų – kodėl tada nepajudinamas nė pirštas, kad V. Telyčėnas visgi nepasitrauktų? Kam prarasti gerą darbuotoją, kurio devintas pavaldinys nuo kisieliaus susimovė, tegul ir žiauriai? Ar Telyčėnas asmeniškai tą patrulį mokė, lavino, ar gėrė su juo tą vakarą? Beveik galiu duoti barzdą nukirpti, kad jis ano nė akyse nebuvo matęs. O vis tiek „kaltas“.
Kodėl apsimetinėjama idiotais tikintis, kad kažkoks vienas žmogus sukurs ir užtikrins idealų sistemos funkcionavimą?
Suprantu – paprotys. Bet idiotiškas ir šiuo atveju – žalingas paprotys, jei jau atvirai pripažįstama, kad vadovas savo pareigas ėjo tikrai gerai. Kad ir kokiu tobulu viršininku būtum, sužiūrėti savo pavaldinių 100% neįmanoma.
O jei jau visgi reikia atsistatydinti – kodėl tuomet neatsistatydino R. Palaitis, kai jo vadovaujamos ministerijos darbuotojas sugebėjo paneigti holokaustą, tegul ir akivaizdžiai netyčia?..
v —— 2011.02.17 papildymas —— v
Sulaikytas dar vienas neblaivus VRM pareigūnas už vairo. Kodėl R. Palaitis vis dar dirba ministerijoje?..
Uh. Užsipolitikavau kažkaip. Tikiuosi, dabar bent pusę metų bus ramu su politinėmis temomis Riedančiose Uolose…
