Lygiai prieš savaitę, dėl techninių kliūčių taip ir neišvykus į Dusetas, su Dievu trumpam nulėkėme į Medininkus. Jei atvirai, tai bendras vaizdas ne itin skyrėsi nuo matyto vasarą, bet bent jau buvo proga paklampoti po sniegynus, kurie vietomis siekė ir virš kelių :)
Buvo ir tie patys „gidai“, ir jie vėl nesulaukė, kol sugrįšime viską apfotografavę, tik šįkart nebuvo paliktos aukų kepurės…
Dvi apsnigtos bobutės troleibuso stotelėje. Abi jau akivaizdžiai artėja prie septintosios dešimties.
VYRESNIOJI (reikliu, pamokomu ir šiek tiek įžeistu tonu): А ты знаешь, что из всех Прибалтийских республик, у нас самый дорогой бензин???
JAUNESNIOJI (dramatiškai kraipydama galvą ir versdama akis aukštyn):Боже мой, Боже мой…
[video:youtube:dLFAyw-5Rp8]
[APAŠTALAI]
What’s the buzz? Tell me what’s happening?
What’s the buzz? Tell me what’s happening?
What’s the buzz? Tell me what’s happening?
What’s the buzz? Tell me what’s happening?
[JĖZUS]
Why should you want to know?
Don’t you mind about the future?
Don’t you try to think ahead?
Save tomorrow for tomorrow;
Think about today instead.
Pagal pirminį tekstą, šis įrašas turėjo prasidėti fraze „OK, su muzika jau daugmaž aišku, pereikim prie antrosios pirataujamos dalies – kinematografijos„. Na, jis beveik taip ir prasideda, bet faktas tas, kad iš tiesų nieko aiškaus čia nėra , ypač man pačiam, nors atrodo, vienu metu jau buvau gerokai pasvarstęs visus už, kodėl ir prieš ;) Turbūt taip ir turi būti. Ačiū komentatoriams, kure sukėlė abejonių ir papildomų minčių;)
Bet visgi išsiplėtimus paliksiu (tikiuosi, artimiausiai) ateičiai ir pereisiu prie pirminio plano, t.y. – kino. Kino iš grynai asmeninės pusės.
Štai ir nuputojo antroji lietuviškojo antipiratizmo banga – prasidėjo vieno iš 106 LANVA’os taikinių bylos svarstymas… Vėl tykšta virtualios seilės, o jei veiksmas vyktų ne virtualiame, bet realiame pasaulyje, legendinis baltasis megztukas jau būtų seniai pakeitęs spalvą…
Ta proga garsiai pagromuliuoti mintis apie visą tą piratinį vajų noriu ir aš. Visas gromulas gavosi ilgokas, tad skeliu jį į tris dalis – apie muziką, apie filmus ir apie programinę įrangą.
Nuo ko pradėti? Pabandysiu pradėti nuo „pirato“ ir „vagystės“ apibrėžimų. Ne, ne pateiksiu savuosius, o paprašysiu paaiškinti esančius.
Taip ir bėga žiema. Prie progos vis pafotografuoju, pafotografuoju laisvu laiku, bet įsikirtau, kad jei dirbi pagal hobį, tai nuo to nukenčia ne kas kitas, o tik hobis. Rimtai – puikus apšvietimas, sugalvoji puikių vietų, kur turėtų „gerai gautis“, na bet po dienos/savaitės darbų prisiruošti sukarti dar tuos kelis kilometrus tam kad dar fotkinti – na, kartais tampa tikra savimoralės problema :D Ir tokie dalykai paskutiniu metu pradeda pernelyg dažnai kartotis :/
Ką daryti?
Žinoma, keisti darbo profilį :) Taigi, jei netyčia nugirsit, kad kam nors reikia žmogaus, sugebančio pilti tekstą įvairiomis temomis, arba galinčio dirbti su vaizdais, bet kad pačiam nereiktų per dažnai į rankas imti fotoaparato – būčiau dėkingas, jei duotumėte žinoti :)
OK, užteks kalbų, pereikim prie vaizdų.
Šiandien – sukaktis. Prieš penkerius metus baigėsi vieno pirmųjų Lietuvos alternatyvos pionierių, Artūro Baryso „Baro“ gyvenimas. Šiapus.
Na bet kiek trumpai teko jį pažinti, tai kiek įsivaizduoju – jis pats šia proga tik pradėtų smagiai kikenti :)
Pokalbis su savanore, dirbančia „Jaunimo Linijoje„:
– O tai kiek ten jūsų budi vienu metu?
– Paprastai du.
– Em… o tai jei tuo metu paskambina trečias potencialus savižudis – kas tada? „Prašome nesižudyti, visos operatorės užimtos… Prašome nesižudyti, visos operatorės užimtos… „?
Beveik nejuokinga, bet… atsiprašau, bet jau beveik juokinga.
„Dauguma žmonių, kurie skaito bestselerius, neskaito kitokių knygų. O mažiau žinomų knygų skaitytojų auditoriją dažniausiai sudaro priešingi – daug skaitantys – žmonės. Tai reiškia, kad mažiausiai populiarias knygas vertina labiausiai apsiskaitę žmonės, o bestselerius – kurie ne itin nusimano literatūroje. Amerikietis, kuris per šiuos metus perskaitė vieną knygą, greičiausiai skaitė Dano Browno „The Lost Symbol“. Ir greičiausiai ji jam patiko.“
„A world of hits„, The Economist
Iš tiesų šiandien visai neplanavau kažko tokio fotografuoti. Bet va vakar iš Lord Sauron‘o gavau tokią žinutę: „Jei turi laiko, patarčiau pavažiuoti link Pučkorių ir Belmonto. Vaizdai – nerealūs!“ O šis rytas pasitiko ex-bendradarbio žinute Veidovėlyje: „Ruoškis, „trioškės“ orų prognozė žada rytoj „gražių optinių reiškinių, kai saulė skverbsis pro debesis ir rūką“.
Jei jau du patikimi žmonės sako…
Pusę dešimtos buvau ant atodangos. -17°C, tolumoje padūmavęs oras ir… jau keli fotografai :) Šįkart dėl laiko stokos nežygiavau visu pažintiniu taku, pasitenkinau greitais priešokiais prie atodangos viršaus ir krioklių.
