Įdomus dalykas ta fotografija. Pažiūrėti – paprasta. Fotografuoti – irgi paprasta. Fotografuoti taip, kad paliktų įspūdį kitiems – jau kiek sunkiau. O fotografuoti taip, kad patiktų aniems, kurie patys turi ir žino, kaip galima maigyti fotoapratą – išvis nedėkinga.

Apie tuos šmikius, kurie žino tokius terminus, kaip baltos spalvos balansas, diafragma ir išlaikymas, išvis nekalbu ;)

Bet kadangi laikas nuo laiko vis kas nors paklausia, nuo ko geriausia būtų pradėti mokytis fotografuoti, tai čia jau kiek pačiupinėtas ir nuoširdžiai rekomenduojamas literatūros sąrašas:

Įspėjimas: man tikrai nelengva patarti, nuo ko pradėti, nes pats pradėjau visiškai nuo nulio, ir daug dalykų teko išrasti pačiam. Todėl apie metodinį priėjimą kas-po-ko visiškai neįsivaizduoju. Tiesiog dėlioju tokia tvarka, kokia dabar norėčiau, kad būčiau atradęs jas pats.

Michael O’Brian, Norma Sibley – The Photographic Eye: Learning to See with a Camera
EN

Žmogaus akies ir fotoaparato objektyvo matomi vaizdai smarkiai skiriasi. Be to, žmogus mato ne tik akimis, bet ir smegenimis, tad ši knyga – teorinis/ideologinis įvadas į tai, kas yra fotografija, kur čia slypi visokie psichologiniai dalykai ir taip tarsi dėstomas fotografijos kursas. Kas smagu, kad skaitytojui pateikiamos užduotys, pratimai.

Knyga sena – pirmasis leidimas 1988-ų metų, tad apie skaitmeninę fotografiją, savaime suprantama, nekalbama. Bet tuo ir gerai – atmetus šiais laikais pamirštus tokius analoginės fotografijos aspektus, kaip savarankiškas nuotraukų „spaudimas“ (ar kaip lietuviškai yra „print“?) didintuvu, vis tiek matosi, kad bendri fotografijos principai išlieka nepasikeitę.

Dar vienas privalumas – visoje knygoje nėra nė vienos spalvotos nuotraukos. Nežinau kaip kitiems, bet mano mokymuisi tai buvo labai didelė pagalba.

Be abejo, knyga bus naudinga ir iš naujo atradusiems analoginę fotografiją. Su visomis negatyvų ryškinimo dėžutėmis ir sėdėjimais romantiškoje raudonoje šviesoje ;)

Graeme Harris, John Garrett – Išsamus fotografijos kursas
<a href="http://shop.efoto.lt/knygos/issamus-fotografijos-kursas}
LT | EN

Turbūt naudingiausias vadovėlis pradedančiajam, bet savo visiškai nepamokslaujančiu tonu puikiai tinkantis ir jau patyrusiam fotografuotojui – juk jei tavo fotostažas ne keli dešimtmečiai, turbūt visada atrasi, ko dar nežinai.

Beveik jokios ideologijos, tik sausa, gerai išfiltruota praktinė informacija „spausk taip, nes bus gerai todėl, kad…“

Tiems, kas nori pramokti fotografuoti greitai ir be jokių gilesnių klausimų – pati ta knyga.

Scott Kelby – Skaitmeninė fotografija
LT LT LT | EN

Turbūt linksmiausias fotografijos vadovas :) Nedidelių apimčių knygelė(s) su gražiomis pavyzdinėmis nuotraukomis ir gausiu humoru tykštančiu tekstu. Bėda ta, kad per visus juokelius ir literatūrines vingrybes tampa sunku išsigliaudyti ir įsiminti esmines detales.

Didžiausias knygų pliusas – gyvai, gyvenimiškai ir įkyriai kalami kokybiško kadro principai: aštrus fokusas, tiesus horizontas, trečdalių taisyklė ir kiti dalykai, kurių naujokai savo nuotraukų komentaruose negali pakęsti :) Turbūt būtent šios knygos dėka nė karto nesu sulaukęs tokios pastabos, kaip kad „lygink horizontą!“ :D

Bryan Peterson – Susipažinkite: ekspozicija
Bryan Peterson – Susipažinkite: išlaikymas
LT LT | EN EN

Knygos jau truputį pažengusiems. „Išlaikymo“ atveju kiek abejoju dėl labai didelio naudingumo koeficiento, nes tokius dalykus, kurie demonstruojami knygoje, kažkaip nesunkiai atrandi ar išmąstai pats, o realybėje ir nelabai dažnai naudoji. Žinoma, visada galima naudoti kaip gerą idėjų katalogą, nes visko prisiminti tikrai neįmanoma.

Didelis abiejų knygų pliusas tame, kad skatina į kadrą žvelgti kūrybiškai, maksimaliai išnaudoti fotografavimo aplinkybes, kurios tikrai ne visada būna idealios.

Michael Freeman – Fotografo akis
LT | EN

Aukštesniojo lygio fotografijos knyga, skirta jau gana rimtai pažengusiems. Jei daryti paraleles su matematika, tai būtų turbūt kažkas tarp vyresnių klasių programų ir žemesnių universiteto kursų studijų.

Arba – vadovėlis tiems, kas mėgsta į fotografiją žiūrėti ne iš emocinės, bet iš loginės pusės. Daug pavyzdžių, daug schemų, ryški logika, lengvai akademinis tonas.

Beje, taip pat labai gerai skatina kūrybiškai praktišką požiūrį į kompoziciją.

O ką (ir kodėl) galite parekomenduoti Jūs?