Va ko nemėgstu, tai kai žmonės pradeda pasakoti savo sapnus. Na kam gali būti įdomu jūsų randominės smegenų fliuktuacijos? Dar ačiū, kad nefotografuojate ir nepublikuojate, kaip gražiai, prasmingai ar prikolnai kiekvienąkart jums išsibarsto miltai, druska ar cukrus… Ar kokių įstabių raštų ir tekstūrų galima rasti jūsų atžalų sauskelnėse…
Bet nėra taisyklių be išimčių. Paskaitykite, ką neseniai sapnavau aš.
Aha – lakštingalos negali nečiulbėti, o NK – nevėluoti… Bet šįkart vis tiek susisukome gana greitai. Bajeris, bet užstabdė spaustuvė, užšventusi Naujuosius metus :D
Taigi, kas įdomesnio paskutiniajame pernykščiame numeryje?
Numerio tema – geriausi metų produktai. Čia apima ir paslaugas, programinę įrangą, žaisliukus, info resursus ir t.t. Žodžiu, sėdėjome prie židinio, grukšnojome kas vyną, kas brendį, kas viskį, žiūrėdami į liepsnas maloniai prisiminėme, ką šiemet patyrėme ar čiupinėjome geriausio…
NOT!!!
Keliskart rinkomės redakcijoje, nebuvo net arbatos (redakcija kaip tik kėlėsi į naujas patalpas, tad nebuvo ne tik arbatžolių, bet net ir normalių kėdžių), ginčijomės ir pliekėmės („LG Optimus 2X“? Nu ką aš žinau… geriau jau dėkim „LG Optimus 3D“… Ką? Nesąmonė tas „Red Dead Redemption“! Dedam „Skyrimą“ ir viskas!), kol galiausiai šiaip ne taip sutarėme…
BEVEIK NOT!
Jei jau visiškai rimtai, tai gana argumentuotai diskutavome ir bandėme prisiminti, su kuo įdomiausiu, vertingiausiu ir įsimintiniausiu susidūrėme šiemet. Bet arbatos ir normalių kėdžių vis tiek nebuvo :/
– – –
Kas čia toliau?.. Read the rest of this entry »
Ugnius Liogė gali paliudyti, ką aš kokiais 199x-aisiais galvojau apie elektroninę muziką :D Atsimenu, emailais ne tai kad pjovėmės, bet smagiai klaviatūromis žvanginome, kiekvienas savo tiesas įrodinėdami :)
Reikia tik padėkoti Ugniui už kantrybę ir supratingumą bendraujant su karštais jaunikliais (ir už patį bendravimą apskritai), bet galų gale ir man su amžiumi ir velniu uodegoje atsirado iš pradžių tolerancija, o vėliau net ir savotiškas susidomėjimas šia muzikos kryptimi.
Žodžiu, galima vynioti ilgai, galima – trumpai, bet aš pereisiu tiesiog prie reikalo: į Lietuvą atvažiuoja toks Utah Jazz. Read the rest of this entry »
Vienaakis sako, kad pranašiškų ženklų ir stebuklų buvo pakankamai. O kad jų nesupratome, mums belieka kaltinti tik save. Vienaakio luošumas jokiu būdu nesumažina jo paties neįtikėtino neįžvalgumo.
Iš giedro dangaus blykstelėję žaibai trenkė į Nekropolio Kalvą. Vienas žaibas atsimušė į antkapyje įspaustą bronzinę lentelę ir ištrynė pusę užrašo. Lijo akmenimis. Sukraujavo statulos. Keleto šventyklų kunigai pranešė apie paaukotas aukas be širdžių ir kepenų. Šakučių Barakuose, kur buvo apgyvendintas Miesto Dalinys, vis pasirodydavo Šėtonas. Devynis vakarus iš eilės virš Bastiono ratus suko juodi grifai. Po to vienas jų išvarė erelį, gyvenusį Popierinio Bokšto viršūnėje.
Astrologai atsisakė skaityti iš žvaigždžių, bijodami dėl savo gyvybių. Gatvėmis klaidžiojo pamišęs pranašas ir skelbė artėjančią pasaulio pabaigą. Bastioną paliko ne tik erelis, nuvyto ir gebenės ant tvirtovės pylimų, užleisdamos vietą vijokliniams augalams, kurie tiktai ryškiausioje saulės šviesoje atrodė ne visiškai juodi.
Bet taip atsitinka kiekvienais metais. Ir tik kvailiai visame kame įžiūri pranašiškus ženklus.
©1984 Glen Cook, “The Black Company”
