Juodai baltame traukinyje sėdi jaunas juodai baltas žmogus. Traukinys važiuoja per bespalvį pasaulį, kurio šiaip jau nematyti – jį slepia žaliuzės ant vagono langų. Norėdamas pamatyti, kas ten anapus, turi žiūrėti pro tarpelį.
O ten – nieko džiugaus. Begaliniai miškai. Proskynos su apdegusiais naujakurių vežimais, laukymės su indėnų palapinių liekanomis.
Jei kartais netyčia jau skaitėte naujausiąjį „Naujosios Komunikacijos“ numerį, kviečiu užpildyti anketą ir pabandyti laimėti 200 litų dovanų čekį interneto parduotuvėje sohos.lt.
Kaip jau minėta nuorodoje, laimėjimas atiteks išsamiausiai ir labiausiai argumentuotai nuomonei. Nugalėtoją rinks leidyklos direktorius – aš savo purvinų korumpuotų letenų tiesiog neturėsiu galimybės prikišti – tad dalyvauti galite tikrai visi ;)
Kada paskutinįkart matėte animacinį filmą apie… airių vienuolius ir knygų perrašinėjimą viduramžiais? Kada? Niekada iki šiol?
Aš taip pat.
STente dabar siaučia nauja hobby banga. Šįkart tai – peilių gaminimas. Jau trys „peiliadirbiai“ chebroje ir keturi pagaminti peiliai :)
Ne, nesu rankdarbių mėgėjas. Ar bent jau iki šiol nebuvau. Turbūt ir netapsiu, bet peiliai… nuo jaunų dienų jaučiu kažkokį potraukį visokiems daiktams, kuriais galima susižeisti – peiliams, ginklams ir kitokiems panašiems džiaugsmams. Patikti patiko, bet pačiam darytis kažką tokio nė karto nebuvo šovę į galvą. Pačiame STente irgi pasiklausydavau, kaip kai kas šneka, kaip darys peilį, va, jau tuoj tuoj, jau tikrai tuoj, bet kol tai buvo tik šnekos – paklausydavau, pakarpydavau ausimis, ir tiek.
Kiek žinau, paštu iš Suomijos užsisakytos dalys dar pragulėjo pas Jago gerą pusmetį, kol galų gale Blondinė pasiėmė vieną bazinį rinkinį ir… padarė peilį.
Peilis gavosi neblogas. Savotiškas pavydas ir azartas sukilo :) Kadangi, kaip jau minėjau, meistravimo patirtis pas mane praktiškai nulinė, tai mokytoju prisikalbinau Blondinę ir… :)
