Pradėjome tradiciškai – aplankydami Airėnų akmenį.
Perėję į kitą kelio pusę ir pradėdami Dūkštos pažintinį taką, radome įspėjimą apie gigantiškas megamiegapeles, braidančias po upelį. Na, bet jau kiek galima susidaryti tokį įspūdį iš teritorijos plano iliustracijų.
Bradeliškių piliakalnis atrodo daug įdomiau iš pažintinio tako pradžios, nei iš kur kitur. Ir šiaip jau, šis objektas – maršruto pabaiga. Kuo puikiausiai matoma iš maršruto pradžios.
Tokie takai ir laiptai sudaro bent pusę maršruto. Aukštyn-žemyn, per upelius ir purvynus.
Dūkšta, apsimetinėjanti kalnų upe :)
Karmazinų aukuras. Vaizdai nuo piliakalnio – ne itin stebuklingi, bent jau tuo metu, kai buvome. Bet pakeliui pasitaikė ir tikrai smagi Karmazinų atodanga – 55m aukščio (10 metrų žemesnė, nei Pučkorių).
Pati smagiausia maršruto vieta :D Visas įdomumas yra pereiti per šį „tiltą“ be jokių ramsčių, jei to maža – dar ir su pora fotoaparatų ant kaklo ;) Būtent taip ir bandžiau (ir taip, pasisekė :) Atrodo, toks čia ir įvykis, bet adrenalino visai pakankamai išsiskyrė, kojos iš įtempimo drebėjo ;)
Laiptai link šventojo Daubų ąžuolo.
Improvizuotas tiltas ir statokas kopimas link Daubų ąžuolo pakankamai išvargino. Matyt, ne vienus mus, nes ąžuolo paunksnėje įrengtas prieglobstis pakeleiviams – platus suolas, ant kurio galima ne tik prisėsti, bet ir prigulti.
Netrukus po ąžuolo prasideda pati nuobodžiausia ir kažkaip netgi beprasmiškiausia pažintinio tako dalis. Kokio pusantro kilometro dirvonuojančiu lauku su fone burzgiančiais traktoriais ir kitais žemdirbystės artefaktais. Tolumoje – kažkoks kaimas. Situacija pagerėja tik paskutinįjį kilometrą, nuo kur daugmaž ir daryta nuotrauka. Kairėje iškyla Bradeliškių piliakalnis, priešais atsiveria gražūs Bradeliškių-Dūkštos slėnio vaizdai. Tiesa, bent jau kai važiavome sekmadienį, žmonių buvo pilna. Daugmaž nuotraukos viduryje matomi taškeliai – automobilių stovėjimo aikštelė, nuo kurios ir prasideda maršrutas.
Stende teigiama, kad iš tiesų čia yra netgi du maršrutai – vienas didesnis (5 km), kitas – trumpesnis. Kur tas trumpesnis, taip ir nesupratau, bet radom raštišką patikinimą, kad ilgąjį apeisim per tris valandas. Per daug neskubėdami, pafotografuodami, paklaidžiodami šen bei ten apėjom per beveik dvi valandas.
Nebuvusiems – labai rekomenduoju apsilankyti. Ypač artimu metu, kai įsivažiuos visa ta šviežia žaluma. Maršrutas ne iš pačių lengviausių, bet sutikome ir lėtai, bet atkakliai po kalnus šmirinėjančių pensininkų. O šitie tai jau žino, kur vaikščioti…
MariukasM
2010 balandžio 27 at 19:14
Tikrai smagus takas. Praktiškai šioje vietoje aš pagavau „kablį“ visokiems pažintiniams takams ir maršrutams.
adis
2010 balandžio 27 at 19:23
Aš pats užsikabinau nuo Varnikų :)
Beje, gal ką parekomenduotum aplink Vilnių? Kiek skaičiau tamstos tinklaraštyje, tikrai patyręs šiuo klausimu :)
Valentina
2010 balandžio 28 at 9:00
Grazu :) Zalumos biski da truksta, bet takas puikus :)
Lord Sauron
2010 balandžio 28 at 9:19
Pavilnių regioninis parkas, užeinant nuo Belmonto, nuo Rokantiškių kapinių į dešinę arba teritorija tarp Dvarčionių, Kairėnų ir Vismaliukų. Rinkis.
Chemiker
2010 balandžio 28 at 9:52
Aha, o mes Dūkštos take buvom su vaikišku vežimėliu… Nuėjom pusę, nes per upelį su juo perplaukt nebuvo šansų ;-) Teko eiti iki plento į Vievį, ir nuobodžiai, bet labai greitai žingsniuot juo iki Ąžuolyno. Norisi kada nors pereiti visą.
O tokio sugriuvusio namo nematėt? Buvęs malūnas ar kažkas. Bent jau aš tai tada kažkada seniai jį fotkinau.
Rekomendacija: ten pat netoli yra Karmazinų pažintinis takas. Man atrodo, kad tame pačiame Neries regioniniame parke. Irgi visai nieko, ne toks sportiškas, bet užtat su suoliukais, galima prisėst ir alaus pagert tarpiniuose finišuose :-)
adis
2010 balandžio 28 at 10:52
Jo, buvo malūnas. Gražiai apgriuvęs toks. Kažkodėl nenufotografavom. :)
Jo, Karmazinų taką irgi reikės imt.
MariukasM
2010 balandžio 28 at 12:44
Jei jau skaitai mano tinklaraštį, tai daug ką jau žinai. :)
jago
2010 balandžio 28 at 16:15
Man patinka kairiojo neries kranto maršrutas, tik jis 23 km, ir dabar kaip pažiūrėjau, rekomenduojamas su automobiliu… (eiti smagiau)
Dar ten šalia (kitoje Neries pusėje, važiuoti pro Grigiškes ko gero) yra Saidės takas.
Aprašymai: http://www.neriesparkas.lt/
onmi
2010 liepos 11 at 8:29
o mes vakar ejom su 6 menesiu kudikiu. gerai kad visur su nesyne einam, nes su vezimeliu tai ten be sansu. jau vien kaip tais laiptais reiktu lipt, negi nesi kaskart? kai priejom sankryza, tai nebuvo jokiu medziu per Duksta, teko bristi :) vandens buvo iki „kelnaiciu“ :D srove stipri, dugnas pilnas dideliu slidziu akmenu, zodziu, isvirst is klumpiu daug gebejimu nereikia :))) siaip ar taip, labai patiko – smagu. jau esam apeje visus neries regioninio parko takus ir dar keleta aplink Vilniu :)
Chemiker
2010 liepos 11 at 19:49
Mes ėjom su vežimėliu :-) Visą laiką ir nešėm. Per Dūkštą nesikėlėm, nes su vežimėliu buvo be šansų, grįžom atgal iki ąžuolyno keliu. Dėl to tako esu nuėjęs tik pusę.