– Tu manei, kad jie apsigimę priešai – kad liūtas nepraeis pro paukštį, o tigras pro kiškį, jo nesudraskęs.
Džeinė išraudusi linktelėjo.
– A, gal ir tavo teisybė. Galimas daiktas. […] – tarė kobra. – […] galų gale, – kalbėjo ji, kaišiodama baisų dvišakį liežuvį, – ar ne tas pats – tu suėsi ar tave suės? Atminkit, kad mes visi esame iš to paties molio, iš to paties, tiek mes, džiunglių gyventojai, tiek jūs – miesto. Esame sudėti iš tų pačių dalių; ir medžiai virš galvų, ir akmenys po kojomis, ir paukščiai, ir žvėrys, ir žvaigždės – visi esame lyg vienas, ir mūsų vienas galas.
© 1934 P. L. Travers, „Mary Poppins“
