Pradėsiu nuo to, kad nemėgstu Andriaus Mamontovo. Kaip muzikanto. Suprantu, kai ką tik gitarą į rankas paėmę paaugliai „kuria“ dainas iš penkių pagrindinių akordų, bet kai taip elgiasi žmogus, esantis scenoje jau kelis dešimtmečius?..

Bet va už ką jį gerbiu, tai už jo įžiebtą „Gatvės Muzikos Dieną„. Super idėja. Neatsidžiaugiu trečius metus. Ta proga ir šiemet užsitaisėme fotoaparatus bei patraukėme paslampinėti po Vilniaus centrą…

Pradėjome nuo Sereikiškių parko, kurį savaitgaliui bandė užsirezervuoti tikintis jaunimėlis. O parke – viskas įspūdingai žydi:

Taip, žydi, bet tikinčiųjų rezervacija iš dalies pavyko: bent jau suoliukai buvo… uždrausti:

Tiesa, ne visi. Merginos susirado vieną laisvą, romantiškam pasisėdėjimui pavasariškai žaliuojančios gamtos ir demisezoniškai žaliuojančių kariškų sunkvežimių aplinkoje:

Va, ko galima pavydėti tikintiesiems, tai renginių organizacijos. Neatsimenu jokio kito viešo renginio, kuriame taip būtų pasirūpinta, pavyzdžiui, gamtos reikalų tenkinimu:

Tiesą sakant, panašų vaizdą atsimenu tik iš Mystic Fest Chorzowe, Lenkijoje. Bet ir tai, tualetų buvo bent perpus mažiau. O žiūrovų buvo turbūt bent keturgubai…

Kai kurios atvykėlės merginos (taip, kadre – visgi merginos, o ne liekni vaikinai) nusprendė parolplėjinti, ką reiškia būti vyru. Kiek nugirdau – užsienietės, bet visgi susiprotėjo, kad reikia stoti būtent po ženklu „Nesisiok!“ ;)

Nuo Sereikiškių atsibastę į Pilies gatvę, pamatėme… lietuvišką bliuzmeną. Taip, grojo kažkokį folkpopą, bet atrodė labai jau bliuzovai :D

.. o kitoje gatvės pusėje aptikome naują muzikos rūšį: ninja playing. Sprendžiant pagal dominuojančią spalvą, čia buvo susirinkęs visas klanas…

Užsukę į prancūzparkį, apsidžiaugėme: tikras „World of Warcraft“ trolių miestelis! Kongai, bongai ir kita perkusija. Pradedant išradingu, matyt „Senukuose“ įsigytu didgeridoo:

O jei rimtai, ten buvo tikrai cool. Ir paklausyt, ir pažiūrėt. Turbūt ne veltui sakoma, kad būgnai – giliausiai žmoguje šaknis suleidęs instrumentas.
[video:youtube:-GCz6nPZiWs]

Iš prancūzparkio Domininkonų gatve patraukėme link Vokiečių gatvės. Pakeliui aptikome vieną trijulę, labiausiai išsiskyrusią… nuolatiniu vokalisto saliutavimu.

Na, bet žmonės bent jau stengėsi nebūti visiškai statiškais…

Įžengę į Vokiečių gatvę, užtaikėme ant kažkokios grupės, kaip tik pradėjusios groti Megadeth – Tout Le Monde. Man, kaip nemažam Megadeth fanui, ir pačiam krapščiusiam šį gabalą, nuskambėjo itin nykiai…
[video:youtube:jfmyNtUIC6M]

Per keletą žingsnių nuo ne itin vykusių megadethistų, pamatėme žymiai įdomesnį vaizdą: tap dance šokėjas iš Latvijos:

Gaila, kažkaip neatėjo į galvą pafilmuot, nes judesyje atrodė labai smagiai.

Tenka pastebėt, nemaža jaunimo dalis dar vis jaučia potraukį „Nirvanai„. Stengiasi atrodyti kaip Kurtas, stengiasi dainuoti, kaip Kurtas. Ar kas žino, gal jiems netyčia taip išeina? Būtent todėl tokių nirvaniškų kadrų specialiai nedėsiu, bet sumesiu kelis mane labiau sudominusius vaizdus:

Pastarieji grojo „Knocking on the Heaven’s Door“ (įdomu, ar iš jų kas žinojo, kieno čia originalus gabalas?.. Turiu galvoj, kad ne Guns ‘N Roses? ;) O kad vokalistas vilkėjo Motörhead marškinėlius – čia jau pagarba!

Jau įsukę į Rotušės aikštę, aptikome dar kažkokius nirvaniškai atrodančius, bet nepalyginamai geriau skambančius vaikinukus. Dainavo kažką apie rokenrolą…
[video:youtube:KSRIowi5WGQ]
Well, skambėjo visai pusė velnio, turiu pasakyti. Toks maloniai prikimęs vokalas, dar tik balsą pramokti valdyti, ir bus tikrai cool!

Pakeliui link Gedimino prospekto, aptikome nenustatytos lyties mažių, atidžiai tyrinėjantį fontanus skvere priešais Katedros aikštę. Buvo itin susikaupęs ir atsidėjęs reikalui…

.. o pačiame skvere garsiai liejosi metalas! Tiesa, liejosi gana kraupokai, bet ne dėl to, kad metalas, o dėl to, kad chebra dar nelabai groti mokėjo, tai ir bendras skambesys buvo nelabai koks… Bet vaikiai stengėsi atrodyti kieti, ir grojo kietus gabalus – pavyzdžiui, Slayer – „Bloodline„.

Žodžiu, už idėją – metalas priešais Katedrą – pagarba, bet padirbėti dar reiktų… Metus – pusantrų, minimum.

Pačiame Gedimino prospekte nieko ypatingo nepamatėme. Nebent mobilųjį M-1 musicbox’ą, kuriame iš pradžių kažkas ilgai ruošėsi, o vėliau ir grojo, tiesa, neypatingai įdomiai.

Užtat jau patraukus link namų, užtaikėme… ant baikerių sezono atidarymo!

Ir, pasirodo, baikeriais gali būti net ir blondinės!

Yeap, esu liudininkas, kad ši mergužėlė ne tik sėdėjo apsižergusi chromuotą eržilą, bet ir juo važiavo!

Na o vaizdų seriją apvainikuosiu vienu tokiu, kurį turbūt savo garaže ar kieme neprieštarautų matyti kiekvienas daugiau alaus suvartojančiosios lyties atstovas…

O patį įrašą pabaigsiu vėlgi Gatvės muzikos diena. Nepaisant to, kad šiemet akivaizdžiai triumfavo rokas, man visgi labai norėjosi nugristi kokį instrumentinio džiazo improvizą. Aišku, nereikia norėti, kad rimti džiazmenai eitų į gatves, bet bent jau kokie studenčiokai gi galėjo pasitūsinti prieš minią?

O visa kita – gerai, labai gerai! Tegul grojantieji ir ne visai moka groti, tegul jie groja vien sau ar vien savo draugams, tegul jų instrumentai būna nesuderinti, tegul vieni stengiasi perrėkti kitus, grojančius už kelių metrų, bet tegul jie tik groja, užuot liuobę pigiausią alų prie barbakano…

Buvo ir tikrai gražių, ar malonių pažiūrėti/pasiklausyti pasirodymų. Kokių dvylikos metų mergaitė, nedrąsiai įsitaisiusi Pilies gatvės užkampyje su fleita, kelių draugių chorelis su gitara Domininkonų gatvėje, traukiantis dviem balsais – kai kur tiesiog norėdavosi ne kelti fotoaparatą, bet sustoti pasiklausyti. Ar bent sulėtinti žingsnį.