Aha, antraštė skambi, bet mano vertinimu – mažiausiai trečdaliu verta kaltininkų.

Ačiū svainiui, šiemet patyriau ko gero pirmą rimtą muzikinį atradimą. Airių blues (hard) rokeriai The Answer.

Nors kompanija groja nuo 2000-ųjų, kol kas teturi du albumus – „[2006] Rise“ ir šiemetinį, dar nė poros mėnesių neturintį „[2009] Everyday Demons„.

Pirmasis darbas – lengvesnis, bliuziškesnis, ir su tokiu maloniu oldschool prieskoniu. Keista, bet vokalas tikrai primena Robertą Plantą – tiek tembru, tiek maniera. Beje, kažkiek – ir išvaizda ;) Visa kita… na, dvelkia cepelinais, dvelkia, ir čia pačia geriausiąja prasme, nes nei plagijavimu, nei koveriavimu grupės kaltinti neišeina. Beje, tarp grupės fanų yra ir Jimmy Page, ir Joe Elliot iš Def Leppard. Sako, pastarasis viename interve net prasitarė, kad The Answer įtakojo pačių leppardų garsą paskutiniajame jų albume…

Antrasis, šiemetinis, blynas – na, neabejotinai modernesnis ir netgi sunkėlesnis, bet… kai kuriuose gabaluose (pavyzdžiui, tituliniame arba pasirinktame videoklipui) primityvesnis, neturintis tiek originalių spalvų. Neretai apninka jausmas „šitą jau kažkur girdėjau„, ir bėda, kad tie deja-vu veda ne į kažkurią vieną grupę ar skambesį, o į tą bendrą triukšmą, sklindantį iš muzikinių radijo ir TV srautų. Daugiausia dėl to kalta gabalų kompozicija – tiek gitaros tembras, tiek vokalas – viskas tas pats.

Bet visas šitas burbėjimas nereiškia, kad diskas neklausytinas. Anaiptol. Smagių gabaliukų tikrai yra, o ir tos įraše nuobodžiau skambančios dainos gyvai turėtų susiklausyti netgi labai neblogai, dėl savo paprastumo bei tikrai nemažo draivo kiekio. Tuo galėjo įsitikinti ir šiemet gyvai klausę AC/DC – The Answer kaip tik apšildė šiuos legendinius australus.

Na ir pabaigai, kaip visada, video. Šįkart net keli klipai, daugmaž nuo cepeliniškiausio iki popsoviausio ;)