Jis ciniškas. Jis nepraustaburnis. Jis, gimęs airiu, įžūliai šaipėsi iš religijos, ypač – katalikybės. Jis, gyvendamas Amerikoje, tiesiog tyčiodavosi iš jos, ir patys amerikiečiai tuo mėgavosi.

Bet kai pagalvoji, jis buvo* velniškai intelektualus žmogus. Be abejo, „blogas berniukas„, kokį visada su pasimėgavimu vaidino, bet tikrai ne piktybiškas, greičiau priešingai.

George Carlin. Juodojo, bet tiesaus humoro komikas. Kaip jau buvo rašyta viename bloge, „nekūrė ir nepasakojo istorijų, o garsiai sakė tai, ką žinome ir matome visi.“ savo pasirodyme jis pats save apibūdina kaip „old fuck“ (lietuviškasis atitikmuo šiuo atveju turbūt būtų „senas šiknius“). Iš tiesų, daugiausiai paplitę jo vėlyvosios kūrybos vaizdo įrašų, ir va tas amžius priduoda reikšmingą prieskonį vyručio pasirodymams. Juk iš tiesų – kiek dažnai išvysime pakankamai respektabilios išraiškos septyniasdešimtmečių, besiskeryčiojančių scenoje ir be jokių skrupulų aiškinančių savo tiesas apie religiją, politiką, moteriškus lytinius organus, vyriškus lytinius organus, seksą, verslą, konsumerizmą?

Ne, nemanau, kad tokių yra mažai, bet va, pagrindinis skirtumas – George’is niekada nepamiršdavo argumentuoti. Ne tik numesdavo bajerį, bet ir jį pakomentuodavo, pagrįsdavo sunkiai nuginčijamais teiginiais. Ir dar labai išraiškingai, iš kur neretai ir kyla visas humoras, nes šiaip jau nemaža dalis Carlino pastebėjimų – pakankamai rimti.

Beje, sakyčiau, kad George’ą Carlin’ą iš dalies galimą būtų apibūdinti kaip gerokai aukštesnio lygio kažkada mūsuose gyvavusį „Radio show„. Aukštesnio lygio, bet ne tokį švelnų, kaip dabartiniais Šapausko ir Ramanausko „peliukai“. Skirtumas tas, kad George’as ne tik turi aktoriaus talentą (beje, jis nusifilmavęs ir kine – atsimenate tokį kardinolą iš „Dogmos„, dėl kurio kaltės ir atsirado pagrindinė problema filme pasakojamoje istorijoje?), bet ir moka pernelyg nepersistengti su personažų kūrimu: personažų, kaip pasakotojo atsiribojimo nuo savęs paties, šio komiko pasirodymuose praktiškai nėra. Vaidyba pasitelkiama akcentams, bet tai jokiu būdu nėra pagrindinis pasirodymo elementas, kas man labiausia ir patinka.

Jei susidomėjote šiuo įrašu ir pradėjote žiūrėti kokį Carlino klipą jutūbėje, nenustebsiu, jog po kokios pusės minutės išjungėte. Krūvos keiksmažodžių, daugybė vulgarybių – tai ne visai tai, ko paprastai tikiesi, išgirdęs apibūdinimą „geras humoras„. Bent jau taip kažkada nutiko man. Ir visgi, peržiūrėjęs kelis ištisinius jo pasirodymus, sutinku su tais, kurie teigia, kad George Carlin – vienas geriausių „stand up“ komikų. Tereikia vidutiniškai gerai žinoti šnekamąją anglų kalbą, kad kiekvieno „fuck“ netapatinti su tiesioginiu jo lietuvišku atitikmeniu ir būti pakankamai „open-minded„. George Carlin yra tikrai gerai.

Galų gale, kiek žinote septyniasdešimtmečių seniukų, sugebančių taikliai juokauti apie elektronį paštą, a? ;)

Na o pabaigai – mano mėgstamiausias George’o epizodas, turbūt ir vienas dažniausiai publikuojamų internete. Religija**.

[video:youtube:casUr9UsabY]

…but he loves you!

_____________
*Geroge Carlin mirė 2008 VII 22
***Labai rekomenduoju susirasti ir peržiūrėti visą pasirodymą, ne tik šią ištrauką, ten ir toliau pateikiama labai blaivių ir teisingų pastebėjimų apie krikščionybę, viską finalizuojant 10 Dievo įsakymų sutraukimu į vieną, stebėtinai sutampantį su mano paties religinėmis pažiūromis: Jei išpažįsti kokią nors religiją – ir išpažink, bet nekišk jos kitiems.