Kažkada rašiau apie knygą, kurios veiksmas vyksta siogūnato įsigalėjimo laikais. Šis įrašas bus savotiška istorinė tąsa – filmas Haunted Samurai nukelia į XIX amžių, paskutiniąsias siogūnato dienas.
Bet…. tai nėra istorinis filmas. Ir visa juostoje pasakojama istorija prasideda nuo to, kad neturtingas samurajus, kuriam ir taip neypatingai sekasi gyvenime, būdamas girtas, netyčia pasimeldžia ne tiems dievams (dar vienas, rečiau sutinkamas alkoholio kenksmingumo įrodymas)…
Jei visiškai trumpai, viena grupės apžvalga teigia: „[…] Ir Jimmie Woods, grupės dainininkas. Yra nuomonių, kad jis savo kūryboje burnoja prieš Dievą.“
Aš nuo savęs dar pridėčiau: „maža to, jis dar burnoja ir prieš Velnią.“ Ne, rimtai. Jei Robertas Johnsonas ir nepardavė savo sielos velniui, šitą bizniuką garantuotai prasuko Jimmie Woods. Mažų mažiausiai, tiesiog įsigijo 49% savo sielos akcijų paketo. Nors jei atvirai, tai labiau tikėčiau, kad 51% ir daugiau…
[video:youtube:AkAhmH40kiM]
Su šventėmis!
[video:youtube:WFp5nDDNXXY]
Beruošiant straipsnį „Veidui“ apie geriausiai parduodamus 2008-ųjų albumus, prireikė vieno nedidelio skyrelio – „ko sulauksime 2009-aisiais?„. Skyreliui užteko iki dešimties vardų, išmestų pačiu pirmu google rezultatu, bet visgi suėmė smalsumas ir pasiknaisiojau giliau. O pavyko rasti visai įdomių rezultatų, nuo Joe Satriani iki Pet Shop Boys :)
Radinius daugmaž suskirsčiau pagal žanrus:
Kažkodėl įsivaizduoju, kad dauguma, užklystančių į šį blogą, žino, ką reiškia abreviatūra „RPG„. Ir kažkodėl įsivaizduoju, kad dauguma yra matę linksmą mėgėjišką trumpametražį filmuką „The Gamers„. O tie, kas nematė – galite pasižiūrėti Youtube: , , , , .
Trumpai tariant – tai linksma parodija, vaizduojanti klišinės „požemių ir drakonų“ RPG sesijos eigą. Su visomis kvailystėmis, žaidėjų ir veikėjų šablonais ir panašiais komiškais dalykėliais. Manau, dalykas žiūrėtinas net tiems, kurie net nemėgsta ar net jaučia antipatiją RPG sričiai: po peržiūros bus galima drąsiai ir teisėtai šaipytis iš „durnių su kauliukais, ha ha ha!“ :)
Ir štai, po ilgo laukimo (tikrai ilgo – trukusio net kelerius metus) sulaukėme tęsinio: „Gamers 2: Dorkness Rising„.
[video:youtube:8VXy4Z6IkWQ]
Po šešių dienų – ne tik Kūčios, bet ir Lemmy gimtadienis. 63-iasis.
Nepamirškit pasveikinti ;)
A, taip, epizodiniai vaizdai čia iš rockomedios „Airheads„.
Ta proga, kad šįvakar jie tūsinsis „Siemens“ arenoj…
Yra ysternai ir yra vesternai. Pirmuose visais įmanomais kovų menais ausis skaldosi rytiečiai azijatai, antruose tarpusavyje ar į indėnus revolveriais pleškina emigrantai europiečiai.
O čia priėjo Takashi Miike ir padarė savo filmą. Vesterną, kuriame revolveriais pleškinasi geltonodžiai azijiečiai, bet kuriame yra katanų, ir indėnų šamanų, o jausmas – kad jau viskas kažkur matyta, bet tik pačia geriausia prasme. O kad dar maža nepasirodytų, pasikvietė ir Quentiną Tarantiną ir pasistatė jį prieš kamerą. Šiaip, porai epizodų.
Taip, filmas tikrai tarantiniškas. Yra klišių, iš kurių šaipomasi, yra daug energingo veiksmo, logika neatlieka pernelyg varžančio vaidmens, o scenarijus – paplaukęs, kaip ir pridera. Ir gražūs vaizdai. Tiksliau, dvejopi vaizdai – kai kurie kostiumai sąmoningai neskoningi, pabrėžiantys klišių komiškumą, o gamtos vaizdai – super. Ir rytietiški, ir laukiniavakarietiški tuo pat metu. Pavyzdžiui, vėjo pustomose dulkėtose prerijose (per kurias privalomai ritinėjasi tie žolių ritiniai) į dangų stiebiasi toriai.
Rekomenduoju tiems, kam artima Tarantino kūryba, kurie mėgsta pažvelgti į įprastus dalykus neįprastu kampu ar tiesiog turintiems gerą humoro jausmą. A, ir dar tiems, kam patinka anime :D
