Kažkada +- panašiu metu sueina laikas, kai Def Leppard paskutinįkart tūsinosi Lietuvoje.
Geras buvo vakaras. Tiek grupei, tiek publikai. Kai tik atvažiuos, rekomenduoju apsilankyt kiekvienam(-ai), kam artimas rokenrolas.
Kažkada +- panašiu metu sueina laikas, kai Def Leppard paskutinįkart tūsinosi Lietuvoje.
Geras buvo vakaras. Tiek grupei, tiek publikai. Kai tik atvažiuos, rekomenduoju apsilankyt kiekvienam(-ai), kam artimas rokenrolas.
OK.
Pradedu naują rubriką. Kuri bus atnaujinama kas savaitę, kiekvieną ketvirtadienį.
Kurią pavadinu „Let there be rock!“
Apie ką ji – patys suprasit. Peržiūrėję bent vieną iš videoklipų.
Let there be rock!
[video:youtube:uDkBzkA9L4s]Vakar taip netikėtai užsiroviau ant filmo, kuris man visai netikėtai patiko. Netikėtai, nes jį rodė per televiziją (o per ją itin retai rodo man patinkančius filmus), netikėtai, nes neieškojau jokio rimtesnio filmo pasižiūrėjimui, o tiesiog norėjosi tingiai prastumti laiką iki tol, kol apims miegas, o čia – še tau!
Kalbu apie filmą, su eilinį kartą nesuprantamai* klaidingai išverstu pavadinimu, lietuviškai skambančiu „Sukurtas Haroldas„, kai realybėje juosta vadinasi „Stranger than Fiction„.
Kaip jau rašiau anksčiau, turiu keletą knygų (ar knygų ciklų), kurias suskaitau kartą į metus ar panašiai. Prieš porą dienų kaip tik atėjo laikas „Raganiui„. Gaila, nebeatsimenu, kam paskutinįkart buvo skolintos šios knygos, nes įtrečdalėjęs pirmąją dalį, joje radau… plėšomo kalendoriaus lapelį su UNIKALIAIS patarimais moterims, kitoje pusėje. Patarimais, kaip reikia gundyti ;)
Gal kam pravers?..
Kitos savaitės viduryje išeina ko gero sėkmingiausio visų laikų MMOG – World of Warcraft antrasis išplėtimas, Wrath of the Lich King.
Prisimenu, kaip vežė pirmąsias dienas blaškytis Azeroth’o pasaulyje. Ir… kiek ilgai teko kankintis, kad taptų tikrai komfortabilu žaisti :) Taip, man tada būtų tikrai nepakenkęs gidas.
Ta proga, atžaidęs pusantrų metų, pabandysiu pats tokį parašyti. Gal kam naudinga bus.
Aha. Būtent, bandė. Ir didžiąja dalimi tikrai pavyko – Klausas šįkart tikrai netaupė balso, publika buvo dar energingesnė, nei praeitąkart Lietuvoje, bet mano manymu, didžiausiu koncerto minusu tapo… simfoninis orkestras.
Ne, nesu prieš klasikos ir roko, akustikos ir stiprintuvų vedybas. Tai tikrai įdomu. Ir gražu. Bet visgi šįkart orkestras iš grupės pasirodymo atėmė didžiąją dalį reikalingiausio dalyko roko koncerte – draivą. Na, trūko tos masės, arba ji buvo nepakankamai rokeriškai šiurkšti, ir tiek. Ne visur, žinoma. Bet daugumoje vietų.
Keistokai man pasirodė ir biso gabalų pasirinkimas. Pradėti koncertą kultiniu „Rock You Like a Hurricane“ – labai sveikintina. Baigti juo, dainą pakartojant – irgi dar būtų visai prasminga, būtų toks savotiškas ciklo uždarymas. Be po jo dar kartą kartoti „Big City Nights“ – na, kurių velnių?..
Kol kas pakankamai negatyvūs įspūdžiai gaunasi. Ne, nepamanykit, buvo ir tikrai gerų vietų, vien dėl kurių buvo tikrai verta eiti. Pavyzdžiui, „Zoo„, akomponuojamas simfoninio orkestro, skamba žymiai geriau, nei originali „plika“ versija. Kaip ir nemirtingasis „Wind of Change“ – tenka pripažinti, su simfonika jis skamba daug įspūdingiau. Kaip ir dar keli gabalai.
Bet viską sudėjus ir atėmus, prieš tai buvęs Scorpų pasirodymas Vilniuje man patiko žymiai labiau. Daugiau draivo, daugiau tūso, daugiau ROKENROLO.
Bet tenka pripažinti, kaip „Utenos arenai“ – stebėtinai geras garsas, bent jau įsitaisius iškart už garsistų. Beveik pagarba.