Nežinau, kaip kituose žurnaluose, bet tame, kuriame dirbu, kiekvieną savaitę vyksta aktyvios diskusijos apie tai, koks turėtų būti kito numerio viršelis. Kartais tai virsta vos ne dramomis, kartais – komedijomis. Į kurias, dėl savo užimamų pareigų esu tiesiogiai įtraukiamas. O aš jau seniai (mažiausiai pusmetį) svarstau – kiek žurnalo viršelis įtakoja vartotojo apsisprendimą jį pirkti?
Pabandau apibendrinti pagal save patį, su konkrečiais pavyzdžiais.
Verslo klasė. Na, dauguma atvejų – tikrai gražūs viršeliai, ar tiksliau būtų sakyti – atitinka mano skonį ir vizualoestetinį (che, smagus naujadaras? pats sukūriau!) supratimą. Bet pasiskaitau viršelyje anonsuojamas temas, ir padedu žurnalą atgal ar nukreipiu žvilgsnį toliau. Neįdomu, ir tiek. Ir sorry, koks bebūtų viršelis, tegul ir su Gibson Les Paul, atremtos į Harley Davidson nuotrauka, bet jei ant jo teigiama, kad numerio tema – vidurinio sluoksnio paskolos ir investicijos, aš jo tikrai nepirksiu.
Iliustruotasis mokslas. Vienas iš nedaugelio mano perkamų žurnalų (bo vis atrodo, kad užsiprenumeruoti per daug terliavos, nors turbūt taip ir nėra). Man nuoširdžiai dzin, kas ant jo viršelio – tiesiog per tuos kelis numerius įsitikinau, kad tai žurnalas, kuris man suteikia malonumą, ir man visiškai nerūpi, kokia jo pagrindinė tema, kas pavaizduota viršelyje ir t.t. Pirkčiau net ir tada, jei viršelis būtų išvis „blank„, vien su logotipu.
Scientific American. Jei atvirai, ne itin mėgstu šį mokslo populiarinimo žurnalą. Man žurnalas turi būti pramoga, o šiojo tekstuose pernelyg daug žodžių, kuriuos reikia gūglinti. Bet va, parašė, kad numerio tema – žmogaus balsas kaip instrumentas – ir neatsilaikiau. Ir man visai dzin, ką vaizduoja paveiksliukas: ar teoriškai pliką mergą, virtusią į violončelę, ar, tarkim, balso stygų schemą iš antrakursių medikų vadovėlio. Man svarbiausia, kad numeryje gvildenama man įdomi tema, o kaip taip vizualizuojama – visiškai dzin.
FHM. Prisipažįstu, esu turbūt nepakankamai vyriškas vyras, bo esu nusipirkęs vienui vienintelį jo numerį. Ir pirkau vien dėl to, kad ant to numerio viršelio buvo užrašyta „100 būtinų albumų“. Sudomino. Nusipirkau. Beje, mano paties nuostabai, dauguma atvejų mano ir žurnalo nuomonės dėl albumo sąrašo sutapo ;) Bet čia jau ne į temą…
Gal užteks. Ką noriu pasakyti? Arba kad nesu statistinis skaitytojas, arba kad šimtai, o kartais ir tūkstančiai litų, išleidžiami iliustracijų pirkimui iš agentūrų, modelių samdymuisi fotosesijoms ir kitiems panašiems dalykams, yra gerokai per didelės išlaidos siekiamiems rezultatams pasiekti, bent jau pas mus, Lietuvoje.
OK, o dabar – man įdomiausia dalis: ką apie viršelio tendencijas galvojate jūs? Labai laukiu komentarų.
P.S. Netolimoje ateityje dar noriu ir šį tą pasakyti apie viršelinių antraščių formulavimą, bet dar reikia kiek pagromuliuoti dūmas. To be continued…
Chemiker
2008 gegužės 7 at 0:57
Hm, kiek man teko per tuos metus, kol prenumeruojam, skaityt „Verslo klasės“, tai man atrodo, kad tu, Adi, apie jos tematiką ne visiškai teisus ;-)
Salomėja
2008 gegužės 7 at 10:20
Hm aš taip pat šiek nesuprantu to pas mus kylančio erzelio dėl viršelio. Aš pati jei perku žurnalą tai man dzin kas ant viršelio. Kad ir iš vis be viršelių.
O neperkami žurnalai viršeliu manęs nesuvilioja. Jei įpakuoti neperku. Jei neįpakuoti pavartau ir tada sugalvoju.
Tam taram
2008 gegužės 7 at 12:44
Siaip mano manymu zurnalo virselis yra tiesiog marketingo dalis atsakinga uz vartotojo pritraukima, o ne uz tai ar jis nusipirks zurnala.. ar nusipirks atsakingos antrastes – ar sudomino. jeigu lentynoje 100 zurnalu, kuriu nesu skaites ir nezinau pavadinimu – perzvelgsiu tuos, kuriu virselis sudomino
Chemiker
2008 gegužės 7 at 13:56
o ne taip gaunasi: viršelis patraukia dėmesį, tada paskaitai antraštes ir perki arba ne?
bigj
2008 gegužės 7 at 15:34
man veikia butent tas algoritmas. idomus virselis patraukia aki, tada skaitau antrastes.
su laikrasciu buna pirma antraste, tada „virselis“ (pavadinimas) ir tada atliekama analize, ar siaip ispustas „geltonas“ pavadinimas ar istikruju verta perversti.
bet as kaip ir adis perku 2 zurnalus (IM & SA), kurie turiniu nenuvyle, tad mano algoritmas veikia taip:
1. ieskau pavadinimo/logo
2. lyginu virseli/data su gulinciu namie;
3. if false perku.
jei abejoju del turinio (FHM, kompiuterija ir pan.) tai tada dar ne tik antrastes paskaitau, bet ir turini paziuriu. (cia dazniausiai taip nutinka vaziuojant i kelione, kai nera kitu skaitalu).
Marija
2008 gegužės 7 at 19:16
Dėl viršelio žurnalą perka turbūt tik mergaitės, kolekcionuojančios Britney Spears ar Johnny Depp’o iškarpas. Viršelis svarbus tik norint patraukti dėmesį, tačiau jei turinys įdomus, kas ant viršelio skaitytojui mažiausiai rūpi.
P.S. Negalima sakyti „įtakoja“ ;]
Zibaila
2008 gegužės 8 at 10:23
Nekreipiu demesio i virselius. Tikrai! Is esmes skaitau tik du zurnalus: Verslo klase (Adi, del turinio tikrai klysti, labai idomiu, filosofisku straipsniu ten buna) ir Iliustruota Moksla (pritariu – labai geras zurnalas). Man svarbu turinys. As zinau, kas tuose zurnaluose rasoma ir pirkciau juos, net jei virseliai butu roziniai su zydrais drambliukais.
bigj
2008 gegužės 8 at 10:44
uzklysta i sita bloga IM/VK/SA virselio dyzaineris… pasisemia ideju… ir sekantis numeris…
OFMG!!! :D
adis
2008 gegužės 8 at 11:20
Chemikeri, Zibaila, aš būtent ne apie tematiką, o apie jos pateikimą į viršelį.
dewlinaz
2008 gegužės 8 at 15:23
Aš taipogi dažniausiai neteikiu ypatingo dėmesio viršeliui.
Bet, Adi, jeigu ant, pvz „Foto“, žurnalo puikuosis neaišku kokia muiline daryta fotografija… :)
adis
2008 gegužės 8 at 15:57
Jei klausi manęs asmeniškai – man tikrai jokio skirtumo. Man svarbiau, kas numeryje, ir ar tai mane domina.
Beje, čia ne visai į temą, bet „Foto“ neypatingai mėgstu – mano vertinimu ten per mažai vietos fotografijoms, ir per daug – tekstui. Tokio žurnalo atveju norėčiau kad svarstykles tarp albumiškumo ir žurnališkumo nulemtų būten albumiškumas.
P.S. Marijai: kodėl negalima ir kaip tada reikia sakyti?
Claire
2008 gegužės 8 at 20:09
na, asmeniškai mane sudomintų, jeigu viršelis būtų blank’as, bet aišku, priklauso nuo pačio žurnalo [jeigu žinau, kad jame nerašo straipsnių apie visokius radžius and so on, o dažnai pasitaiko man įdomių straipsnių].
Dar traukia akį įdomi/graži nuotrauka [nors kiekvienas tą grožį savaip supranta].
Taip pat viršelis, ant kurio ‘puikuojasi’ tau įdomus žmogus, priverčia perskaityti antraštes. [Taip atsitiko su žurnalu „Istorijos“:kartą pamačiau ant viršelio Yoko Ono, nusipirkau žurnalą, perskaičiau straipsnį, ir dabar beveik kas mėnesį, t.y įšėjus naujam nr, visada pasižiūriu ar nėra ko įdomaus => perskaitau antraštes.]
Nors galiausiai, kad ir kas bebūtų ant viršelio, viskas „sueina“ į antraštes ar žurnalo temas.
P.s na bet žinai…pamačius žurnalą „su Gibson Les Paul, atremtos į Harley Davidson nuotrauka“ turbūt susigundyčiau… nors ne, manau pirma internete pabandyčiau susirast :D
neziniukas
2008 gegužės 26 at 22:42
žurnalai man yra trijų tipų:
1. kuriuos skaitysiu, nors ir nebus nieko, tik pavadinimas. juos perku nežiūrėdamas kas viduje.
2. kuriuos gal pirksiu, jei akį patrauks antraštė (dažnokai) arba nuotrauka (labai retai). perku jau pažiūrėjęs kas “inside“
3. kurių nepirksiu nes nepirksiu (kažkada žiūrėjau ir nesukėlė pasitikėjimo).