…arba kaip oldschool metalheadas į baletą ėjo.
Tenka pripažinti, buvo visai įdomu. Bet ir keista.
1. Įsivaizduojate, prie įėjimo tave ne krato, ar ko nors neprasinešinėji, o maloniai pasveikina! Jau iš įpročiau beveik kėliau rankas už galvos, kad įsitikintų, kad jokio alaus ar ko kito neturiu užsislėpęs…
2. Tik įėjus į salę, smegenis pritrenkia iš orkestro duobės (beje, kažkuo žiauriai primenančios delfinų baseiną Klaipėdos delfinariume) sklindantis progresyvas. Ar gal net avantgardinis progresyvas. Keliasdešimt instrumentų varo kiekvienas savo partiją, bet bendrai vis tiek kažkiek susieidami į bendrumą. VEŽA! Rimtai veža! Galėtų kas nors kokį projektuką prasukt.
3. Pagrindinė balerina (Miki Hamanka) – distrofikė. Turbūt, kai laukėsi, atrodė kaip iki pusės pagaliuko nusmukęs „Chupa chups“… Baisu žiūrėti. Ir šiaip, nenormalios jos kažkokios.
4. Baletas – „Bajaderė“ buvo iš trijų dalių. Pirma dalis – gausi, daug visko vyksta, iš esmės visa siužetinė kulminacija ir įvyksta pirmojoje dalyje. Antra dalis – akivaizdžiai trumpesnė, bet visa masovkė pasirodo. Trečia dalis… vienas paveikslas su niekaip nepasibaigiančia balerinų vora, besileidžiančia iš griuvėsių. Pirmą minutę įdomu, ties trečia balerinų linija jau pabosta.
5. Dramblys. Aha, tas, kur viršuj. Buvo. Bet vos minutę. O šiaip, sako, „Bajaderių“ pastatymų būta ir su tikrais drambliais. Vargšai drambliai…
6. Šablonai, šablonai, šablonai… Net aš, nesilankantis baletuose ir pan. tūsuose, suvokiau, kad kai kurie šokio elementai yra tiesiog privalomi. Ir juos pamatę visi kažkodėl labai džiaugiasi. OK, vieną kartą gal ir nieko, bet kai tai prasukama 3-5 kartus paeiliui?..
7. „Bravo bravo!„. Čia tokiuose renginiuose taip įprasta?.. Vienas veikėjas kažkur priešingame salės kampe nuolat stūgavo „bravo„, bet visąlaik su tokia pačia intonacija, ir visąlaik taip pačiai įkyriai. O jausmas, kad jis dar tuo ir didžiuotųsi. Čia jau man atrodo priimtinesnis metalheadiškasis etiketas, kai savo pritarimą atlikėjui demonstruoji iškeldamas „devilą„, bet nenustelbdamas visko savo balsu.
Summa summarum – ne taip ir blogai, tikėjausi baisesnio rezultato. Ir ganėtinai įdomu, jei ne tas privalomasis šablonų vartojimas. Heh, dabar reikia ko nors rimtesnio, su didesniu iššūkiu. Sakote, trijų su puse valandų „LotR“ – čia daug? O ką galvojate apie 4,5 val „Valkiriją„?.. ;)
jago
2008 sausio 21 at 14:11
Na va, ir išsisprendė kostiumo detektyvas…
Taigi dabar siūlau spėti kodėl šiandien aš su kostiumu (nors ten visai ne kostiumas).
Yolka
2008 sausio 21 at 14:15
uff..o Miki Hamanka as maciau Fitlaife…ir poto persirengimo rubinej…uber anoreksija ir megauber pedantizmas o_O
Zibaila
2008 sausio 21 at 17:56
Xexe fain istorija. Operhauze buvau dar visai vaikas. Pamenu prie jo buvo atsidares pirmas Lietuvoj „pingvino“, ar kokiu ten ledu kioskas. Eile buvo kilometrine. Buvo jega. Ledai ta prasme, o spektaklio nepamenu… :) Ai pamenu – spragtukas buvo. Patiko. Nors turbut ledai padare didesni ispudi :)
Zodziu reiketu ir man kada apsilankyt – elita pavaidint :) Imsiu kada ir susiorganizuosiu :)
zaulia
2008 sausio 21 at 18:07
ojoi, Adi….
skausminga :D
ne, siaip aisku, bajadere yra grynas shablonas. Japoniuke yrapasityciojimas is zmogaus formos.. ir drambliuku butu gaila.
mjo.
o Valkirija, btw, daug geriau.
rtfb
2008 sausio 22 at 0:03
O gal tas, kur rėkavo dar ir kirtį dėjo ant O? Mano kolega kultūrino svečią iš štatų, tai įtariu, kad tam pačiam balete buvo. Sakė jis prie pat jų sėdėjo :-).
-rtfb
Adis
2008 sausio 22 at 8:06
Aha, panašu į tai…
ieva
2008 sausio 22 at 12:03
Man tai skaitant, apėmė kažkoks deja vu. Nes kai buvau „Gulbių ežere“ per gimdieni viskas buvo bene taip pat. Ir japoniukė kraupiai liekna (bet šoka ji, pripažinkim, stebuklingai), ir šablonai šokyje, ir net veikėjas, šūkaujantis „bravo“ (Mąstau, gal jį operhausas nusamdė?)Tik dramblio nebuvo:D