Kaip jau rašiau disclaimeryje, esu šioks toks retrofilas. Atknisti ką nors seno, pajusti to ar andainykštę atmosferą – veža.
Ir labiausiai patinka, ko gero, mano paties laikų praeitis ar dar keletą dešimtmečių atgal. Nes visokie XIX amžiai ir pan. manęs šiuo atžvilgiu kažkaip nebeveža (veža kitais apsektais) – vis tiek visas įvaizdis suformuotas tik muziejų, knygų, kostiuminių dramų ir panašaus popso. O va XX amžių kažkaip smegenys dar įtikinamai ir realistiškai atkuria, nors aš pats tik devintojo dešimtmečio pradžios vaikis.
Tai Žaislų muziejus buvo labai smagi patirtis.