„Kuršių vikingai“
Vikingai yra gerai. Savi vikingai yra turbūt dar geriau, tik kad iki šiol apie baltų vikingus – kuršius – žinojau tik tiek, kad kai visa Europa bijojo skandinavų vikingų, patys skandinavų vikingai bijojo kuršių vikingų (bet ko bijojo kuršių vikingai, kažkodėl nutylima).
Tai štai, darbe pas mus (kas nežino ir kam įdomu – dirbu viename iš savaitraščių) neseniai atsirado skiltis „knygų recenzijos“, ir recenzuoja jas patys žurnalistai. Tad kaip ir pridera doram lietuviui, pasinaudojau asmeninėmis pažintimis (knygų recenzavimą kuruoja tiesiai prieš mane sėdinti bendradarbė) ir išsiviliojau dviejų latvių autorių istorinį romaną – „Kuršių vikingai“ – sau.
Tiesą sakant, iš pradžių truputį bijojau, kad bus kažkas panašaus į kokią „Geografo biblioteką“ – ne tai, kad visiškai tragiška, bet nykoka ir pusiau-skusta-pusiau-lupta-bet-apie-baltijos-valstybes. Bet juk kas nerizikuoja, tas ir negeria. Net ir alaus.
Nuo paskutinio knygos sakinio perskaitymo praėjo jau gal dvi savaitės, įspūdžiai susigulėjo, tad galiu pakankamai šaltai įvertinti.
O įvertinimas yra… (būgnų tratėjimas kaip per giljotinavimą, ar oskarų įteikimą)… KNYGA VYKUSI!
