Tag Archives: fun
Naujieji invalidai
Kažkuris darbo dienos dienos rytas, lūkuriuoju automobilių aikštelėje prie Žirmūnų Hyper Rimi. Lauke +30 °C, mūsų mėlynajame volvoerine kondicionierius veikia visu pajėgumu, tad vis surandu kokį pretekstą, kaip pasilikti automobilyje, užuot ėjus savo reikalais.
Mėlynasis volvoerinas pastatytas taip, kad pro galinio vaizdo veidrodėlį matyti neįgaliesiems skirtos vietos. Tarp kurių — o stebukle! — yra ir keletas neužstatytų.
Nauji marketingo būdai
Praeitas trečiadienis. Skambutis į mobilų, vietoj numerio rodomas „private number„. Atsiliepiu. Malonus, jaunas moteriškas balselis:
– Laba diena, čia Jums skambina iš „Viasat“ televizijos. Ar nenorėtumėte…
– Laba diena, ne, nenorėčiau.
– O ar žinote, kad…
– Nežinau. Bet ačiū, nelabai ir rūpi, žinokite.
– O ar Jūsų nedomintų mūsų interneto…
– Ne, nedomintų.
– Ačiū, geros Jums dienos.
– Jums taip pat.
Praeitas ketvirtadienis. Skambutis į mobilų, vietoj numerio rodomas „private number„. Atsiliepiu. Malonus, jaunas moteriškas balselis. Bet kitas.
Komunistinis Nostradamusas
Internete paskildo tokia ištraukėlė:
„Владельцы капитала будут стимулировать рабочий класс покупать все больше и больше дорогих товаров, зданий и техники. Толкая их тем самым для того, чтобы они брали все более дорогие кредиты, до тех пор, пока кредиты не станут невыплачиваемыми. Невыплачиваемые кредиты ведут к банкротству банков, которые будут национализированы государством, что в итоге и приведет к возникновению коммунизма“.
Карл Маркс, „Капитал“, 1867 год.
Apylaisvis vertimas:
„Kapitalo valdytojai stimuliuos dirbančiąją klasę pirkti vis daugiau ir daugiau brangių prekių, pastatų ir technikos. Kartu stums juos link to, kad jie imtų vis didesnes paskolas, iki tiek, kad skolos taps nebeišbrendamos. Nebeišsimokamos paskolos veda link bankų bankroto, kuriuos nacionalizuos valstybės, kas visa ko pasekoje prives prie komunizmo įsigalėjimo.“
Karlas Marksas, „Kapitalas“, 1867 metai.
Neturiu „Kapitalo“, tad negaliu patikslinti citatos autentiškumo, bet net ir fake atveju… :DDDD
Lietuvos humoro… klasika
[video:youtube:JGCgBUu1KCI]
Jei atvirai, neišdrįsau šito dalyko publikuoti vasario 16-ąją…
Bet pripažinkime, čia juk XX a. paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos humoro klasika. Ir negaliu pasakyti, kad nejaučiu nė trupučio nostalgijos šitam… vaizdui, taip pasakykim.
O jei jau visiškai užsiimant Lietuvos humorotyra, tai juk iš „Benski Šou“ vėliau kilo tokie projektai, kaip „Šou Bulvaras„, „Radio Show“ ir pan.
P.S. Ar pastebėjot, kad Tynta dainuoja pagal „Somewhere over the Rainbow“ temą? ;)
Krišna'n'roll
Bet tai žiūriu, šiuolaikiniai krišnaistų PRščikai gerai psichologiškai paruošti. Pagarba.
Skambutis į buto duris. Pasižiūriu pro akutę, kažkoks bičas gana banditišku snukeliu, bet su knygų krūva po pažasčia. Na na, įdomu…
Atidarau duris, man į rankas iškart bruka kažkokią knygą, iš pažiūros – eilinį PFAF tomelį neskoningai margu viršeliu.
– Laba diena. Mes liudijame Krišną.
– Džiaugiuosi už jus, – sakau, – bet manęs tai nedomina.
– Jūs, matau, menininkas, ar ne? Jūsų aura menininko.
Pasikasau barzdą.
– Jo, menininkas. Bet satanistas.
Bičo garbei, reikia pripažinti, sutriko vos akimirkai.
– Aaa… o tai gal galėtumėte paaukoti? Nors centą? Simboliškai?
Nedaviau. Ne dėl to, kad esu nusistatęs prieš pačią religijos, kaip gyvenimo vedlio, idėją, bet dėl to, kad čia kaip su balandžiais – vienąkart ant palangės pabersi trupinių, tai jie pas tave dar porą metų skris ir skirs, tikėdamiesi chaliavnos chavkos…
P.S. Ne, aš ne satanistas, nors ir pritariu daugumai A.S. LaVey surinktų bei paskelbtų minčių. Kaip jau sakiau, kreivai žiūriu į bet kurią religiją, kuri moko, kaip reikia gyventi. O juk kitokių jų ir nebūna…
