Nesu televizijos žiūrėtojas. Ypatingai nemėgstu, kai telikas kur nors pašonėje burzgia, niekas į jį nežiūri, bet neleidžia išjungt, tipo, ei, aš žiūriu!. Tai jei žiūri – žiūrėk, o ne užsiimk kuo kitu.
Anyway, įrašas ane apie tai. Apie kitas TV blogybes – apie TV serialus. Tiksliau – apie mano vertinimu, geriausius iš viso to blogio.
Kodėl serialai yra blogai? Na, jie suryja laiką, jie turi didelį adiktyvumo koeficientą (pripažinkit, moksliškai nuskambėjo! Negaliu atsigėrėti savimi… :)), juose (ypač specializuotuose – a la medicininiuose, a la matematiniuose, a la vaizduojančiuose realų specialiųjų tarnybų darbą) esančios klaidos, nesąmonės ir panaši belibirda labai greitai pasklinda bei įsitvirtina visuomenės fantazijoje ir galų gale… kai kurie iš jų tikrai bukina žmogų (O, Marija! O, Chose Fernandai!)
Todėl mano manymu, TV serialai yra geriausi tie, kurie neapsimeta besisiremiantys kažkokia realybe, arba žaidžia kažkokia konrečia pasirinkta atmosfera, bet nepretenduoja tapti rekonstrukcija.
Per savo gyvenimą sąmoningai – t.y. savo paties pasirinkimu, o ne dėl to, kad visi kiti žiūrėjo, daugmaž sistemingai esu sužiūrėjęs gana nemažai serialų – kokius 5 (na, bent jau daugiau neprisimenu, kad būčiau bent bandęs sužiūrėti visas serijas…).
1. Ankstyvoji vaikystė. Robin of Sherwood. Kadangi serialas statytas 84-86 metais, spėju, Lietuvoje jį rodė kažkur apie 88-89-uosius metus, kai man buvo ~6-7-eri metai. Įgarsinimas buvo rusiškas, tad kažkiek, bet tikrai ne viską, suprasdavau, o juk svarbiausia buvo vaizdai. Ir kaip dabar suprantu – muzika. Clannad valdė, valdo ir valdys.
Serialas turėjo krūvą įsimintinų, smagių herojų. Pats paslaptingiausias, poetiškiausias ir nerealiausias – Hernas: lyg ir žmogus, lyg ir dievybė. Žmogus su elnio galva, išbrendantis iš rūko… Kiti – paprastesni, bet irgi smagūs ir gyvai sukurti – paprastas, stačiokiškas, didelis ir gauruotas Mažasis Džonas, ne tokia jau ir graži, bet kažkuo traukianti Marion, nekalbus, visada ramus asasinas Nasiras. Blogiečiai sukurti irgi – paprastai, bet gerai. Sako, kiemo žaidimuose niekas nenorėdavo būti Gisbornu :D Ir manau, kad ne dėl to, kad šis nuolat prakišdavo ;)
Žiūrėjau serialą du kartus – vaikystėje, ir po kokių 15-18 metų. Antrasis žiūrėjimas daug ką nubraukė, išryškėjo bendras pasakojimo, netgi atmosferos naivumas, ko, būnant vaiku, neisjautė, bet… vis tiek, man tai būtų ko gero idealiu TV serialo pavyzdžiu. Išskyrus trečiąjį sezona, kur jau pernelyg akivaizdžiai išriškėjo komerciškumo apraiškos.
2. Paauglystė. Sharpe. Sakyčiau, pats tas serialas paauglystei – aiškiai vyriškas, maištingas ir charizmatiškas pagrindinis veikėjas, jo nuolatinės niautynės su taip koją ir besitaikančia pakišti valdžia, ir karas, karas, karas… Na ir žinoma, vėl puiki, nors ir paprasta muzika. (Here’s forty shillings on the drum, for those volounteer to come… ech!). Sužiūrėtas po kokio dešimtmečio, pasiliko beveik toks pats žavus, kaip ir per pirmuosius žiūrėjimus. Sakyčiau, labai taikliai pavaizduotas karas ir jame besisukantys žmonės – purvas, ilgi sekinantys žygiai, regis, idiotiškos vadų komandos, tarpusavio rietenos ir intrigos, netgi įtikinamai sukurtas nacionalizmas. Ir tarp kitko, sako, vienas mažiausiai istorinių kliaksų privėlusių „istorinių“ serialų.
3. Prieš keletą metų. Serial Experiments: LAIN. Vienintelis mano sužiūrėtas anime serialas. Ir nepasakyčiau, kad susižiūrėjo lengvai. Ir net ne dėl ilgio – iš viso yra 13 serijų, suskirstytų į sluoksnius… atsiprašau, epizodus. Sunkumas dėl siužeto painumo – jis plaukioja kažkur tarp realaus pasaulio ir virtualybės, kai galų gale jau natūraliai tampa nebeaišku, kur ir kas čia vyksta. Nepaisant to, filmas maloniai lėtas, kažkaip poetiškas ir vožtelintis per smegeninę, kaip kokie pinkfloydai.
4. Neseniai. Firefly. Nuo vaikystės tėtis užkabino ant vesternų. Tiek literatūrinių, tiek filminių. O nuo paauglystės pats užkibau ant mokslinės fantastikos. Ir va – turim serialą (o dar ačiū dievams – ir neilgą), kuriame puikiai sulydomi abu elementai. Taip, space western. Skamba gal ir trenktai, gal net ir kažkaip banaliai – rodos, statytojams baigėsi fantazija, ką čia dar žiūrovams pasiūlyti, kad tik tie žiūrėtų ir pinigėlius už pertraukose rodomą reklamą suktų, tad jau bandomi ir patys kvailiausi variantai, bet… Ne, čia nėra absurdo ar naivumo. Yra taikliai, įtikinamai nuausta atmosfera, gana vykusiai perimtos privalomos sci-fi ir vesterno klišės. Ir vėlgi – puiki teminė muzika („Take my love, take my land, take me where I cannot stand„), kurios bent jau aš negaliu atsiklausyti…
Su charakteriais irgi viskas tvarkoje. Beje, įdomus sprendimas – comedy sidekick’u pasirinktas ne mažas nevykėlis, o didelis, stiprus ir pavojingas вышибала ;) Be serijų yra pastatytas ir pilnametražis, ir beje, ne ką blogesnis. Tiesa, ir ne geresnis…
Panašaus žanro yra anime serialas Cowboy Bebop (). Tik nesu jo rimčiau žiūrėjęs, nes dabar turimų serijų vaizdo kokybė – tragiška. Kažkada reikės prisiruošti ir persisiųsti iš naujo, o gal ir nusipirkti, nes pilnametražis stipriai patiko. Filme labai svarbi muzika, ir ta muzika – įvairių požanrių džiaziukas, pradedant jazzrock ir baigiant acid. Sako, seriale dar geriau. Tiesa, vesterno ten jau labai mažai – tik gomuriu jaučiamas aromatas. Bet vis tiek labai gerai.
Ties čia mano serializacija turbūt ir baigiasi. Taip, šiuo metu dar bandau sužiūrėti X-Files, kiek Naz laikas nuo laiko parsiunčia, bet čia daugiau iš tingėjimo ką nors rimtesnio veikti, o ne dėl įdomumo. Ar iš pagarbos praeičiai ;)
Gerai, o čia – jau šis tas sukelti nostalgijai ;) Highlander su Adrian Paul (), Cobra su Michael Dudikoff (), Miami Vice su Don Johnson (), Tropical Heat su Rob Stewart () ir neišvengiamasis Walker, Texas Ranger su Chuck Norris (). Na ir jau visiškam sugrįžimui į vaikystę – Gummy Bears (), Duck Tales (), Chip ‘n Dale (), Talespin (), Darkwing Duck (), Teenage Mutant Ninja Turtles (), The Real Ghost Busters (), Bucky O’Hare (), Wheeled Warriors (), Conan the Adventurer (), Speed Racer () (dar anksčiau rodė ir senąsias, japoniškąsias serijas, bet tos kažkaip ne itin kabino, bent jau mane), Captain Planet (), Stone Protectors (), Visionaries (), Silver Hawks (), Dinosaucers (), Saber Rider (), The Mask ().
Jei žiūrėsite youtube’inius intro filmukus (nuoroda R’n’r! prie kiekvieno pavadinimo), atkreipkite dėmesį į intro muzikos žanrą. Didžiąja dalimi – trankokas rokas ar bent akivaizdžios užuominos į jį. Nejučia taip ir ima suktis mintis – gal dėl to aš ir užaugau tokiu, kokiu dabar esu?.. :D
OK. Aš išpažintį atlikau. Dabar jūsų eilė. Ką žiūrėjote/žiūrite jūs? Ir svarbiausia – kurių velnių?
Agnė
2008 gegužės 25 at 20:39
Vaikystėje tik „Highlander“! Na dar „Daktarę Kvin“ :“)
Dabar dažniausiai žiūriu tai, ka rodo TV: Dr. House, The Unit, Specialioji jūrų policijos tarnyba, CSI… Neskatina mąstyti, bet vaizduotę pakutena.
Jei noriu pažiūrėti ką nors protingo – renkuosi filmus ar knygas. Filme per ~3 valandas pamatai visą istoriją su kulminacija ir atomazga, nereikia siųstis atskirų serijų ar laukti savaitę kol tv parodys sekančią. Serialų nemėgstu dėl to, kad jie įtraukia – laiką pradedi skaičiuoti savaitėmis (nuo vienos serijos iki kitos) arba nemiegoti naktimis (juk reikia visas parsisiųstas serijas peržiūrėti), po truputį pastebi, kad tavo kompo ekrane atsirado mėgstamiausio serialo wallpaper’is, pradedi įgauti pagrindinio personažo būdo bruožų, kalbos manierą… Serialai turi per didelį „šalutinį poveikį“.
blablabla
2008 gegužės 25 at 22:12
nors ir nelabai norisi pripazinti esu gana adicted prie serialu. taciau kuo meginu save patenkinti, tai, kad ziuriu tik gerus serialus. nors kai kurie buna geri pradzioje, tada uzsikabini, o veliau ziuri tik is iprocio (pvz LOST). aisku ziuriu juos tik per kompa, nes nesinori papildomai svaistyti laika reklamoms. o mano geriausi yra:
24- apie su teroristais kovojanti Jack Bauer.Esu praktiskai pamises del sio serialo. be proto itraukiantis siuzetas (gal ir nelabai realus). kiekviena sezono nekantriai laukiu kol iseis visos serijos ir tada suziuriu per pora paru. jei reiktu ziureti kas savaite, tai butu visiskas mazaochizmas
Seinfeld-labai ir tikrai juokingas serialas apie nieka. kadangi daugumos lietuviu humoro jausmas lb prastas, lietuvoje neishpopuliarejo
Curb Your Enthusiasm – vieno is Seinfeld kureju serialas taip pat apie nieka, viskas rodoma ala realybes stiliumi. dauguma veikeju vaidina patys save. LABAI juokinga
The Office – darbo ofice orginali parodija. Recomended zmonems dirbantiems ofisuose.
ekomobilis
2008 gegužės 25 at 22:57
O kaip dėl seno gero: „Ozas“. Nors tai serialas apie kalinius, bet išties labai subtiliai ir visomis spalvom nupasakotas.
P.S. Su kaleimo bėgliais tai nieko bendro neturi. Jek! :)
lila
2008 gegužės 25 at 23:16
Pirmi du paminėti ir mano topuose :)
bigj
2008 gegužės 26 at 0:08
jo… Highlander, Cobra privalomi :)
Kol kas vienintelis, kuri suziurejau nuo A iki Z – M.D. House. Filme puikus humoras ir svarbiausia(!) niekas uz kadro nepradeda zvengti – suprask suskele joke’a… plius veikejai baisiai patinka ir kaip jie savo santykius vysto.
Jau minetas „Ozas“ irgi labai maloniai ziuredavosi. reiketu kada susimedzioti.
dar pamineciau Nesha Tilta ir Pretendenta. na ir tikrai a-must „la Femme Nikita“ deja, tuo metu, kai ji rode buvau perdaug priklausomas nuo tevu, kad pakankamai daznai paziureti.
Sol
2008 gegužės 26 at 9:17
Stargate SG1 ir Stargate Atlantis
Chemiker
2008 gegužės 26 at 11:09
Žiūrėjau „Draugus“ ir „Sopranus“ paskutiniu metu.
O vaikystėj dar Konaną ir Spydą Reiserį.
naz
2008 gegužės 26 at 11:13
Prašom nevaryti… patogiausia poza žiūrėt telikui, gulint ant dešinio šono ir nusukus galva į kairę pusę :P
jago
2008 gegužės 26 at 11:34
Mano komentaras bus trumpas ir nekonstruktyvus: serialų nežiūriu nes tiek laisvo laiko nėra. Tai labai dažnai galioja netgi filmams ;).
pankutis
2008 gegužės 26 at 13:06
Blin, o „Candy Candy“? :D Best ever muilo opera in anime!
Chemiker
2008 gegužės 26 at 13:17
Aha, Candy Candy ir Kalnietį irgi žiūrėdavau. Baisu, kai pagalvoji ;-)
Ewa_
2008 gegužės 26 at 16:40
Jau galvojau, kad Candy Candy niekas nepamines. O kur dar „Be namu negerai“? Negi neverket kartu su visa tauta, kai Alanas mire? :) Vaikystej buvo „Kapitonas Tenkesas“, „Robinas Hudas“, „Sarpas“, „Kalnietis“, „Kobra“, „Pretendentas“, „Spydas Reiseris“, „Draugai“, „Gelbetojai“. Dar buvo toks vokieciu detektyvinis serialas „Senis“. Ir be abejo „Tvin Pykso miestelis“. Siuo metu „Nusivylusios namu seimininkes“, „Hausas“, „How i met your mother“, „CSI“ isskyrus Miami, nes ten pagrindnis aktorius per daug pasikeles :D Taip. taip. Laiko as turiu labai daug. Ypac naktimis po darbo :)
Benas Plentas
2008 gegužės 26 at 17:24
geras postas, Adi! Mano atsakymas – buvo laikas, kai užmesdavau abi akis į Pretendentą, Fawlty Towers, X-Files ir Twin Peaks’ą. A, dar labai seniai žiūrėjau tokį daiktą „The A-Team“, jei kas prisimenat tą durnystę.
Dabar teliko nežiūriu jau gal 4-5 metus iš viso, visu 100% ir labai tuo džiaugiuosi, bet ne visai taip, kaip Jago sako – dėl laiko nebuvimo. Laiko, kad ir kiek būtum užimtas, galima rast. Čia gal labiau mano pasikeitęs požiūris į TV apskritai.
jago
2008 gegužės 26 at 17:58
Aš gal nevisai teisingai išsireiškiau: laiko aš turiu visą likusį savo gyvenimą, taip sakant [ :D ], tiesiog manau kad yra daugybė įdomesnių/vertingesnių man veiklų nei serialai (ir šiaip TV). Kam žiūrėti į svetimas problemas jei galima savų prisidaryti? ;)
neziniukas
2008 gegužės 26 at 22:34
man pirmasis serialas buvo “Na, palauk!“ :)
Linas
2008 gruodžio 17 at 20:40
Paminėjot senų gerų filmų bei serialų, o negi niekas nepamenat serialo „Įtikinėtojai“ ?:} va kaip tik parsisiunčiau porą serijų. Nostalgija tikra!;]
bigj
2008 gruodžio 17 at 22:13
Naujausias hitas „The Big Bang Theory“