Antras įrašas, kuriame dominuoja šaknis „~lietuvišk~„. Prakeikimas, mane turbūt jau paveikė „Veidas“ :D

Kažkaip spontaniškai sumaniau mini eksperimentą – pažvelgtį į savo direktoriją LT Music. Yeap, čia susitinka mano paskutiniu metu klausoma lietuviška muzika – tiek įsigyta, tiek pamiršta, tiek planuojama įsigyti. Eskperimento esmė – bent jau pačiam sau pasakyti, kodėl būtent šis diskas pateko ir išliko* šioje kietojo disko particijoje. Sutrumpintai – kas’n’kodėl?

Gerai. Važiuojam.

Altorių Šešėliai [2006] Ir nusinešė saulę miškai…, [2007] Margi sakalai. Turbūt pats įdomiausias naujosios lietuviško bliako kartos atstovas, žmogus-juodasis-orkestras :) Lietuviška, gili, tamsi atmosferiška muzika, jokios pozos. Labai įdomi ir neįkyri, bet maloniai aiški folkloro dvasia.

[2004] Amber Tribes. Paprastai, įsigijęs diską, nusiripinu. Nes nuo tada, kai sugedo mano nešiojamas CD grotuvas, CD originalioje laikmenoje praktiškai nebeklausau. Net namie, kur stovi visai pusėtinas audiocentras. Tiesiog tingisi keltis iš kėdės vien tam, kad įkišti diską. Tai va, prieš metus nusiripinau, po to ėjau tamsią ir slidžią naktį (jei tiksliau – labiau slidžią, nei tamsią), paslydau ir sutraiškiau CD dėžutę, dar priedo ir apliedamas per stebuklą sveiką išlikusį diską sudaužytu alumi. Pats kompaktas išliko, bet kaip sakiau – tingiu keltis ir kišti kišti juos į grotuvą. Perklausiau kokius 3-4 kartus, nemanau, kad artimiausiu metu klausysiu dar kada tiek kartų, bet jei likęs vien diskas… Diskai be dėžutės linkę nusibraižyti.

Andaja [2007] Iš Atminties. Po Nahash – mano gerbiamiausia lietuviška black grupė. Paties disko taip ir neprisitaikiau įsigyti, bet pirmai patogiai progai pasitaikius, įsigysiu. Gražus, saikingas teatrališkumas, nuoširdi muzika. Na ir Levas – fainas, savas bičas.

Antis [2006] Geriausios dainos. Iš pagarbos klasikai. Gal kada ir įsigysiu CD, bet tikrai ne artimiausiu metu. Kasečių ir mp3 pilnai pakanka, o jie neblogai pragyvena ir be manęs.

Antis [2007] Ančių dainos. CD gautas recenzavimui „Veide„. Neblogas albumas. Iki galo suprantamas tikrai ne iš pirmo karto. Senoji dvasia išlaikyta, bandoma prisitaikyti prie šių laikų aktualijų, kas jiems kai kada ir pavyksta.

Bestija [2008] Insane in Madness. Kažkada šiek tiek teko groti su jų būgnioru. Labai fainas bičas. Parsisiunčiau praktiškai iš pagarbos jam, bet didelei mano nuostabai, ir muzika pasirodė visai nieko. Platinamas tiek mp3, tiek lossless formatais. Bet diską, jei pasitaikys po letena, pirksiu.

Bovy [1997] Bovy. Parsisiunčiau recenzuodamas naujausiąjį Marijono albumą „Veide„. Buvau itin seniai girdėjęs, o įdomu buvo palyginti. Kaip tiems laikams, visai neblogai. Bet labai jau didelė (konkrečiai – amerikietiška) įtaka jaučiasi. Jei tik aptiksiu kur originalią laikmeną – jamsiu. Vardan istorijos.

Conscious Rot [1994] The Soil. Uh, brutali Juodo jaunystė, beveik galima sakyti, lietuviški Nile. Istorinė vertybė + gera muzika. Turiu ir originaliame MC.

Demo ’06. Yeap, čia debiutantų festivalyje „Demo 2006“ (org. Ferrum) pateikti finalininkų demo įrašai. Kažkada parsisiunčiau mp3 krūvą, vardan istoriškumo, tai taip ir neištryniau iki šiol. Juolab, kad nedaug ir užima. Gal kada pravers/įdomu bus. Einamuoju laiko tarpu – praktiškai nieko įdomaus. Laukia eilės kepimo į diskus, kad galima būtų ramiai trinti iš HDD.

Jurga [2007] Instrukcija. Ech, jei visa Lietuvos popmuzika būtų tokio lygio… Sniff…. Turiu ir diską (tiksliau , abu), ir ripą. Antrasis diskas kažkur užkištas ir nenuripintas, nors gal (bent jau dabar taip atrodo) jis ir įdomesnis. Reikės paieškoti.

Katedra [2006] III. Kad iškart pateisinčiau savo, kaip priešgynos reputaciją, pasakysiu, kad diskai su Meškėlos vokalu man nepatinka. Klaiki tartis, klaikiai pjaunanti mano nervus. O va su Ryčka… kitas reikalas. Diskas nėra stebuklingas, ir vietomis monotoniškas, bet… yra kažkas kabinančio. Tik va, bėda, kad originalus diskas kažkur dingęs. Bijau, ar tik neteks dar kartą pirkt.

Kertukai [1967-69]. Klasika. Juolab, kad neskaitmeninio įrašo turbūt ir nebegausiu. Ne, kasdien tokio dalyko neklausau, pernelyg kerta sanity. Bet blin… taip, čia ir tais laikais…

Mandragora [2005] At the End. Šiaip jau albumas turėjo vadintis „Mandragon„, bet vaikinams nepatiko pasiūlyta viršelio iliustracija, tai ta proga kažkodėl pakeitė viso albumo pavadinimą. Anyway, mano mėgstamiausia lietuviško death grupė. Dėl ko ir buvau pasirašęs būti jų vadybininku. Jų pačių laimei, dabar turi geresnį – jaunesnį, veiklesnį, labiau pasišventusį mitalui m/ :) O albumas priot. Nekantriai laukiu kito darbo. Kuris jau nebe taip ir už kalnų, beje ;)

Meressin [1995] Satan, Oro Te, Reo Portas Patere. Senojo blackened thrash klasika Lietuvoje, Lietuvos sunkiosios muzikos kolekcinė vertybė. Turiu tiek originaliame MC, tiek remasterintame CD. Ne, tai – ne šiuolaikinė muzika – kaip šiems laikams, kiek per primityvi, per trve. Bet tuo ir vežanti. Chebra darė pozuodami, bet nuoširdžiai pozuodami.

Nodic Audio Modern [2005] 3A4NCTKA. Nesveika indsutrinė šyza, sveika pačiu savo šyzovumu. Nusiripinau iš Jago. Diskas iš tų, kuriuos norėčiau įsigyti, bet ne iš tų, kurių specialiai ieškočiau. Bet trve daiktas. A, ir taip, noriu visų Girnų Giesmių %)

Pievos [2007] Mėnuli Baltas. Įsigijau recenzavimui „Veide„. Netrinsiu. Vis laikas nuo laiko norisi perklausyti. Ne visus gabalus, tik kai kuriuos. Bet norisi. Vokalas – veža. Smilgevičiūtė turi iš ko mokytis. „Pabudau“ – ko gero mano mėgstamiausias lietuviškas gabalas šiuo metu.

Saprophytes [2005] Marionette. Lietuviški Type O Negative, tik kad be humoro. Žinant albumo išleidimo aplinkybes (vieno iš grupės narių mirtis), kas tikrai suprantama. Labai stiprus labai žemas vokalas, muzika irgi mažiausiai – skoninga. A, ir jau turbūt pusmetis, kaip repetuoja mūsų studijoje :) Full support!!!

Shadowdances [2004] The Beauty and the Beast. Vienetinis diskas, paties Juodo iškeptas lossless formatu, hehe :) Pats albumas buvo platinamas tik mp3 formatu. Įdomus darbas. Nė karto nesugebėjau perklausyti viso iškart iš pirmo karto – matyt, esu pernelyg optimistiška persona ;) Bet tikrai turi kažką.

Shadowdances [2007] Acoustic Live. Niekada nepamiršiu šio koncerto. Nežinau, gal čia rašau pernelyg apimtas nostalgijos, bet šis renginys – pats įspūdingiausias mano lankytas lietuviškas koncertas. Nuoširdumas, jaukumas, paprastumas, dar kažkas… Ir – pačių muzikantų pasitenkinimas. Nepamiršiu tos apsimestinai kuklios Juodo šypsenos prie baro :DDDD Tos, kuria norisi pačiam džiaugtis. Tikiuosi… ne, tikiu, kad Shadowdances dar sugrįš. Sako, kai tiki, tai ir įvyksta :)

[2007] Seagull Overseas / Haeiresis. Mano nuoširdžiai gerbiamo lietuviškojo pogrindžio gyventojo – Tyranor – projekto splitas su daugiau iš grindcore scenos žinomo Kiro projektu Seagull Overseas. Pastaroji dalis kol kas neužkabino, bet Haeiresis – tikrai vykęs dalykas. Nežinau daug panašių lietuviškų atstovų, galbūt todėl Haeiresis man permuša juos visus. Sveikai ironiškas/nihilistiškas/kažkiek melancholiškas požiūris į XXI amžių, perteikiamas sintetinta muzika. Pagarba.

Senas Kuinas [1988-2002] Antologija. Klasika. Ir bijau, kad originalaus disko (čia buvo tikrai diskas? Ne MC?) jau niekada nebegausiu… :/ Laimė, ne per toliausiai nuo stalo krūvoje guli [2005] Baltas Bliuzo Šešėlis. Na, bet bet kuriuo atveju nekyla pirštas trinti sodinamo prie stalo senio ar valties. Niekaip nekyla.

Skylė [2007] Povandeninės kronikos. Tiesą sakant, iki šiol nežinau, kaip geriausiai apibdūnti šį albumą, nors „recenzuoju“ jį jau trečią kartą… Na taip, pirma užduotis – visame įpakavime susirasti CD :) Šiaip – visiškas self-relyzas, bet man – ko gero, vienas labiausiai vykusių lietuviškų albumų nuo amžių sandūros. Na, bent jau kiek man teko jų girdėti. Didžiausias minusas – Smilgevičiūtės vokalo maniera, kuri beveik visur ta pati. Gražu tai gražu, bet ties ketvirtu gabalu jau norisi kažko naujo. Anyway, „Teogonija“ valdo m/. Ką jūs bandot šaudyt? Juk nieko nėra pasauly…

Wejdas [2004] Žemės alsavimas. Kiek panaši situacija, kaip su „Amber Tribes„. Tik kad čia įdomiau. Ir konceptualiau. Wejdą pamėgau nuo jo „Dykros“ gūdžiais 1996-aisiais. Ko gero, tuo metu buvo vienintelė mano klausoma nemetalinė muzika. O išgirdau atsitiktinai – mokykloje per etikos-psichologijos pamoką mus mokė medituoti, uždėjo kažkokią atitinkamą muziką. Ir vienas klasiokas – Ripas, jei kam nors tai ką sako – leptelėjo: „na, lygiai taip pat galima ir pagal „Dykrą“ medituoti„. Kadangi medituoti patiko, tai Wejdas sudomino :) Taip, kad domina ligi šiol. Ir apskritai, Donio kūryba veža.

Žalvarinis [2008] Folk n’Rock. CD, gautas recenzavimo „Veide“ tikslais. Bet pasiliks harde ilgam. Yra labai daug kabinančių gabalų. Daugiau, nei prieš tai buvusiuose albumuose. Kas labiausiai veža – nebėra dominuojančio vyriško vokalo, vietoj jo – stipri senojo, klasikinio roko gitara. Ir įvaldyta tikrai gerai.

Viskas. Visa kita – kompaktų ir kasečių krūvose, išsimėčiusiose po visą kambarį. Tai nereiškia, kad ten – blogesni darbai. Tiesig juos sunkiau… surasti :) Viskam savas laikas, manau. Manau, šis įrašas bus tęsiamas ;)

OK. Užteks. Dabar jūs prisipažinkit, kas iš lietuvių darbų guli jūsų skaitmeniniuose stalčiuose?

______
* Su mano apetitu muzikai, vietos harde vis kažkaip trūksta. Kažkada, kaip galbūt sakė vienas herojus, 640 kb turėjo užtekti bet kam. ~64 GB šiais laikais beužtenka mažai kam. Tikiu, kad ateityje ir 64 TB bus nelabai kas…