Štai naujasis kino stebuklas ir sužiūrėtas. Su privalomais nosį spaudžiančiais 3D akiniais (užmaukšlintais ant defaultinių Adžio akinių) daugiau nei dvi su puse valandos ištverta sausakimšoje kino salėje.

Trumpai:Ar verta buvo žiūrėti? Taip. Ar tikrai kažkas naujo, revoliucingo ir extraįspūdingo? Tikrai ne. Kokias temas reikėtų mėgti, kad patiktų filmas? Gamtą, šiek tiek pagoniškas idėjas, indėnus ir fantastiką.

Ilgai: Pradėsiu nuo to, kad pamatę pirmąją reklaminę vaizdinę medžiagą, su Naz nusprendėme, kad tai bus filmas MtG tematika. Melynodžiai elfai, skraidančios salos etc etc.
Antrasis įspūdis, gerokai pagerinęs nuomonę, buvo Edvino Pukštos straipsnis „Veide„, kurį suskaičiau atrinkinėdamas filmo kadrus iliustravimui. Prisipažinsiu, tekstas suintrigavo tiek, kad net privertė atidžiau peržiūrėti ir vaizdinę medžiagą. Praignoravus Camerono kalbas, kokia ši juosta bus revoliucinga, bet labiau pasidomėjus kūrimo technologija ir gana šykščiais siužeto aprašymais, galvoje visgi įsižiebė geltonas šauktukas, kad šitą juostą būtų visai įdomu sužiūrėti.

Juosta sužiūrėta. Ta proga pabarstysiu subjektyvių pliusų ir minusų, ir galbūt šiek tiek paspoilinsiu – bet ne siužetą, o atskiras kuo nors įstrigusias scenas, šiaip jau neatsakančias į baisųjį klausimą kas bus toliau? ;)

MtG?… Nagrand @ WoW?..

Ar tikrai šiam filmui labai reikalingas tas 3D efektas? Nesutikčiau. Taip, keliose vietose tai net visai įspūdinga (pvz. keleivių budinimo epizodas pirmosiose penkiose filmo minutėse atrodė tikrai daug žadančiai), bet neretai visas įspūdis nunyksta ir taip gausiame Pandoros planetos floros margumyne, o visi tie nardymai po dangų ant… na, pavadinkime juos „drakonų analogais“ – visą tą erdvės gylį kuo puikiausiai kurdavo ir tradicinis 2D kinas. Vis tiek viskas šmėkščioja taip greitai, kad to 3D ir nesuvaikai.

Kas labiausiai užkabino iš vizualinės pusės? Žinoma, Pandoros planetos gamta. Sukurta labai gražiai ir fantastikos rėmuose – realistiškai. Nors pasitelkiant nemažai psichologinės apgavystės – ar mačiusieji suvokė, kad viso filmo metu pasirodė vos aštuonios Pandoros faunos rūšys? ;) Aš gi būčiau sakęs, kad jų ten dešimtys…
Gražios, ryškios (bet vis dar gana skoningai suderintos) spalvos, poetiški ir net pasakiški peizažai. Netgi ir patys na’vi (nemačiusiems filmo – tai filmo protagonistų humanoidų rūšis) savo išvaizda labai organiškai dera prie savo planetos.

Ne indėnas?… Ne?..

Į ką panašu? Aš sakyčiau taip: 80% gana invertuotos Pocahontas ir 20% „Braveheart„. Vienu metu dar galima įžvelgti ir Tecumseh temą :)
Kodėl tokios asociacijos su indėnais? Na, na’vi panašumas į juos akivaizdus. Keturių metrų ūgio, mėlynodžiai, katiniškos kilmės, bet visgi indėnai – savo kalbėjimo maniera, apranga ir puošyba (tik nesakykite, kad Tsu’tey neprimena klasikinio jauno irokėzų kario :) Galų gale, genties lyderiui įgarsinti buvo pakviestas tikras čerokis Wes Studi.

Indėnas su kulkosvaidžiu?… Hm… Jamam!

Koks pagrindinis filmo receptas? Sakyčiau, vadovautasi tokia filosofija: jei kiekvienas patiekalo ingredientas skanus pavieniui, tai visų ingredientų mišinys irgi bus skanus. Beveik pavyko. Visada bėda, kad labai mažai tikrai originalaus turinio ir idėjų – viskas jau kažkur matyta ir nesunkiai atpažįstama. Kitąvertus, jau seniai nemačiau filmo, kuriame didžioji dalis vaizdų ar siužetų dar vis būtų originali. O ir tokie originalai retai atneša komercinės sėkmės.
Šioje vietoje norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad dalis žiūrovų, pasakodami savo įspūdžius apie „Avatarą„, gretina su pirmaisiais „Star Wars„. Panašumų tikrai galima įžvelgti, bet pagrindinis, ir mano nuomone viską lemiantis skirtumas – „Žvaigždžių karai“ aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose buvo tikrai originalūs. Taip, lygiai tokie patys naivūs siužetu, kaip ir „Avataras„, panašiai novatoriški technologijų atžvilgiu, bet ir vis dar originalūs fantazija. „Avataro“ atveju čia jau problema…

Kas labiausiai patiko iš idėjinės filmo pusės? Na’vi požiūris į jų pačių pasaulį. Ypač kaltinimas žmogiškajam protagonistui pirmojo kontakto metu, kad jis pats išprovokavo pandoriškųjų vilkų? antpuolį ir dar juos žudė (nors tai ir buvo vienintelė galimybė pačiam išlikti gyvam). Taip, kai kur labai jau saldu ir naivu, bet… na, man gražu, kai gamta iškeliama aukščiau pavienio individo, ypač – virš apie save labai jau gerai galvojančio žmogaus.
Malonu ir tai, kad nepamirštamas ir ne taip romantiškai nusiteikęs žiūrovas, pateikiant šiam ir mokslofantastiškąją teoriją, kaip tie visi sielų medžiai veikia – taip sakant pateikiama ne tik dvasingasis, bet ir realistiškasis (filmo rėmuose) gyvenimo Pandoroje pagrindas.

Hot blue chick!

Taip pat reikia pripažinti, kad pagrindinė protagonistė, na’vi šamanės įpėdinė Neytiri sugeneruota ir ir suvaidinta tikrai kaip… karšta mergaitė :) Čia Cameronas savo pažadus jau ištesėjo. Maža to, ji net ir graži – ačiū dievams ne tuo šiuolaikinių špakliuotų stirnelių ar pripūstų silikonų „grožiu„, bet tais pirmykščių tautelių moteriškais bruožais. Na ir žinoma, negausiai apsirengusi ;)
Beje, apie aprangą – rūbų negausa čia sugebėta padaryti ne provokuojanti, o tokia natūrali, kokia sutinkama National Geographic ar panašių žurnalų nuotraukose, vaizduojančiose dar mažai civilizacijos paliestų tautelių gyvenimą, kur vienas ar kitas atviras moteriškas apvalumas atrodo lygiai taip pat natūraliai, kaip ir bet kuris kita, visiškai proziška žmogaus kūno dalis.

Loginės klaidos? O kaipgi be jų… Arba gal kai kur tiesiog pritrūko detalių, nes faktas, kad vienas ten toks sūkurys šimtaprocentiškai trukdo įmantresnės žemiečių technikos veikimą (skenerius, radarus, automatiką etc), o štai operatoriaus ir jo avataro ryšys kuo puikiausiai veikia… Galbūt čia tiesiog pritrūko išsamesnio technologijos detalizavimo, koks tai ryšys ir kokiu principu jis veikia.

Labiausiai erzinantis dalykas? Pernelyg intensyvus kai kurių klišių išnaudojimas. Pavyzdžiui, pagrindinis antagonistas (generolas-smogikas) toks kietas ir trve, kad jau net ne komiškas, o klaikiai nuobodus ir bespalvis.
Taip pat norėtųsi paminėti ir muziką. Na’vi prototipais pasirinkti lyg ir indėnai, bet pagrindinės muzikinės tribal temos – vis dar taip Holivudo pamėgtų afrikietiškų folk-chorų. O vienoje (gydymo) scenoje išvis padvelkia bažnytiniais choralais… Ne, tai nėra kažkas blogo, tiesiog… na, kažkaip tikėjausi daugiau nuoseklumo :)

Galutinis nuosprendis – ar verta žiūrėti? Sakyčiau, taip. Gražus, stipriai romantizuotas fantastinis epas, užkabinantis Gamtos gerbimo temas, o vien jau šis faktorius savaime yra pakankamai sveikintinas. Ar verta žiūrėti būtent kine? Ko gero, irgi taip. Visgi tai efektų filmas, geriausiai atsiskleidžiantis dideliame ekrane ir kai garsas drebina tavo sėdimąją :) Ar verta žiūrėti tose išreklamuotose trijose dimensijose? Mano nuomone, ne. To 3D nėra tiek daug, kad vien dėl jo pustrečios valandos sėdėti su (dar vienais?) akiniais. Nors jei dar išvis nesate susidūrę su 3D kinu – tada, ko gero verta išbandyti ;)