Prieš savaitę kelioms dienoms buvome nulėkę rudeniškai paatostogauti į Dusetas. Apšarmojusios pievos, apledėję prūdai, ūžianti krosnis… Būtų galimybė, pasilikčiau ten bent mėnesiui.
Deja, pavyko tik greitai su fotoaparatu perbėgti per apylinkes…
Visų pirma, pasisveikinome su šernais, stovyklaujančiais netoli Čižo alaus bravoro. Sakykit ką norit, o akys tikrai kažkokios… išmintingos ;)
Kažkodėl dauguma įsivaizduoja, kad šalna būna tik rytais. NOT!
Šitą aptikau apie penktą valandą vakaro.
Čia galbūt tiktų į Grumlino rubriką Raštai ir pavidalai. Tvarto siena ir kadagio krūmas saulei besileidžiant.
Visas tas dienas prūdai buvo užšalę. Ne, žmogaus dar nelaikė, bet ledo storis buvo pasiekęs jau kažkur apie centimetrą.
Saulei nusileidus…
… stebėjome mėnulio pilnatį…
… ir žiūrėjome į ugnį.
O ryte saulė nušvietė kiekvieną trobos kampą, savo spindesį neįtikėtinai suderinusi su ūžiančios ir traškančios krosnies šiluma.
Tą pačią dieną, kiek vėliau, važiavome keliais…
… kuriuose 60 km/h buvo ne greičio apribojimas, o iššūkis drąsai ir vairavimo įgūdžiams.
Keliai vedė pas senolį Stelmužį. Ir ką pasakysi – dar vis stovi! Paramstytas, akivaizdžiai snūduriuojantis jau gerą pusamžį, bet vis tiek dar įsirežęs, šakų nenuleidžia.
Pagarba.
Grįžome į Vilnių pačiu laiku. Paskutinę naktį pakilo vėjas, jo kaukimas bei į langus ir sienas barkšnojančios šakos neleido net gerai išsimiegoti. Truputį gaila, kad nesulaukėme pirmojo rimtojo sniego kaime, bet gal ir gerai – padangų dar nebuvau prisiruošęs pakeisti… ;)
grumlinas
2009 lapkričio 16 at 23:38
Labai nostalgiški kadrai. Gal rudeninis gelsvokas atspalvis kaltas?
Ryy
2009 lapkričio 16 at 23:44
Nuotraukos išties gražios, bet visos dvasios taip ir neatskleidžia. Pavyzdžiui, rytinio paukščio čiulbėjimo, kurį išgirdęs už tvartų stabteli ir nejučia akimis glostai tolyje besimatančio miško juostą.
O atvažiavę keliomis dienomis vėliau į Kaimą žingsniavome per net labai apsnigtus laukus :)
Valentina
2009 lapkričio 17 at 11:23
Vajei, kokios nuostabios nuotraukos! Beje, siu krastu dokumentus aprasyti tenka :)
ZD
2009 lapkričio 17 at 15:24
Ech tikrai nostalgija sukeliantis irasas.. Grazios nuotraukos.
adis
2009 lapkričio 17 at 16:11
Grumlinai – taip, ko gero dėl kolorito. Tik jį įtakojo ne tik metų laikas, bet ir paros metas – dauguma gamtos vaizdų fotografuoti vakarais (tik ledo dužena ir saulės nušviestas kambarys – vėlyvą rytą)
Valentina – hm, įdomu. O kas per dokumentai?
Visiems kitiems – džiaugiuosi, kad patiko. Ar nepatiko :)
Valentina
2009 lapkričio 18 at 8:26
Nieko labai svarbaus: pakvitavimai apie dvaru valstieciu mokescius, dvarininku mokescius, bylos del turto, saukimai i teisma ir pan. Idomesniu pasitaiko reciau. Bet visada malonu isvysti kazka apie tai, ko senos istorijos gabaleli paciupinejai :)
Aras
2009 lapkričio 19 at 12:26
Liuksiškos nuotraukos. Ir tekstas puikus. :)
adis
2009 lapkričio 19 at 12:37
Ačiū :)
Eugenijus
2010 sausio 16 at 13:50
Nuotraukos labai fainos, va tik sernams galejai paskirt dar pora kadriuku… Miestieciams tai tokia egzotika – butu labai smagu akis paganyt :D