Jūs man pasakykit, kodėl švenčiant gimimo dieną, ~90% sveikinimų atitenka gimusiajam(-ai), o ne gimdžiusiajai?
Juk tas įvykis – visiškai ne gimusiojo nuopelnas.
Ar čia sveikinama ta proga, kad sugebėjo tiek išgyventi? :D Tokiu atveju čia kažkiek pakvimpa Darwino premijos aromatais… ;)
dlx
2009 rugsėjo 8 at 12:29
Juk tai gimimo, o ne gimdymo diena :)
naz
2009 rugsėjo 8 at 12:39
Manau dauguma moterų tikrai nenorėtų prisiminti „gimdymo dienos“ :))
adis
2009 rugsėjo 8 at 13:23
dlx – o man atrodo, šie dalykai sutampa…
Naz – hm, logiška :)
pankutis
2009 rugsėjo 8 at 15:30
Na čia jūs neteisūs, kaip tik dauguma moterų su pasididžiavimu prisimena gimdymo dieną. Atmetus grynai fiziologinius dalykus, paties gimdymo emocinis užtaisas yra iš esmės žodžiais nenusakomas. Ir tai tikrai yra tas dalykas, kurį dauguma moterų ir nori prisiminti :)
Giedre
2009 rugsėjo 8 at 21:54
šį klausimą buvau prieš keturis metus iškelusi.. pasidalinau mintimis su viena drauge, tai ji savo gimimo dienos proga sveikina savo mamą. Bet iš tiesų, jeigu jau taip norisi – galima ir taip sveikint be progos, juk taip dar nuoširdžiau, be kokio tai astrologinio įsipareigojimo ;]