Vis dėlto „Facebook“ yra naudingas. Tegul ir paviršutiniškas, tegul ir lėkštokas, bet kartais va ima ir įskelia žiežirbą gerai irba naudingai minčiai.

Šįkart ta žiežirba tapo klausimas grupėje „Lietuvos ateistai“: „Kaip manote, ką ateistų vaikas turėtų žinoti apie kalėdas?“

Mano vaikas – ateisto vaikas, todėl gavau progą pagromuliuoti atsakymą į kada nors galbūt iškilsiantį klausimą.

Be abejo, atsakymas labiau suformuluotas suaugusiems – vaikui toks ilgas atsakinėjimas greičiausiai nusibos, nebent pasakoti prieš miegą – bet tokiu atveju nebus sulaukta finalo, kuris, sakyčiau, čia yra esminis.

Taigi. „Tėti, kas ir kodėl yra Kalėdos?“

Atsimeni žvaigždes danguje? Saulė irgi yra žvaigždė, ir aplink ją sukasi planeta, kurioje mes gyvename – Žemė. Šitą tau jau pasakojau, kai dar kalbėti nemokėjai. Bet nieko, ir dar keliasdešimt kartų papasakosiu. Pačiam įdomu.

Saulė sukasi tokia orbita (na, tokiu nesikeičiančiu takeliu, kuriuo vis tuo pačiu ir tuo pačiu per kosmosą eina), kad du kartus per metus diena ir naktis yra tokio paties ilgumo, dar vieną kartą naktis yra labai trumpa, o diena – labai ilga, ir dar vieną kartą naktis yra labai ilga ir diena yra labai yra trumpa. Žmonės labai seniai tai jau pastebėjo.

Bet seniau žmonės nelabai daug žinojo, ir vietoje to, kad aiškintis kas ir dėl ko čia vyksta, išsigalvojo kažkokį superdėdę, kuris atseit viską už visus padarė ir viską tvarko. Ten visa istorija gana smagiai sugalvota, na, beveik kaip „Žiedų valdovas“, tik labai ištęsta – paaugsi, pats pasiskaitysi.

Bet žmonės yra labai skirtingi – vieni tikėjo, kad yra vienas toks kažkoks toks superdėdė, kiti tikėjo, kad čia pati Žemė viską tvarkosi, ar kad už ją tvarką daro daug superdėdžių ir supertetų.

Tie, kurie galvojo, kad yra vienas superdėdė, sugalvojo, kad tas superdėdė atsiuntė į žemę savo pasiuntinį. Patys iš pradžių sakė, kad to pasiuntinio gimtadienis yra kovo mėnesį, bet paskui taip jau nutiko, kad ėmė daug muštis su tais, kurie tikėjo, kad superdėdžių ir supertetų daug yra, ir galiausiai tuos daugiadėdžius primušė. Ir kad tie primušti nenorėtų toliau muštis, ėmė sakyti, kad to labai svarbaus pasiuntinio gimtadienis yra ne tada, kada jie patys anksčiau sakė, o būtent apie ilgiausiąją metų naktį – nes galvojo, kad taip lengviau įtikins daugiau nesimušti. Tipo, visi tas pačias šventes švenčiam, ko čia muštis?

O Kalėdos yra apie ilgiausią metų naktį – tai va, išpakuok ta proga šitą teleskopą ir einam į žvaigždes žiūrėti. Nes apie jas irgi planetos gali suktis, ir jose kas nors gali gyventi, ir dar juokingesnių istorijų prigalvoti, nei visokios superdėdės ir supertetos.

Čia? O čia yra nauja Stepheno Hawkingo knyga vaikams. Paskaityti prieš miegą? Bet mes gi vėlai grįšim… Gerai, gerai, paskaitysiu, aš pajuokavau! Bet šiandien – ne daugiau dviejų skyrių, sutarėm?