Ar kada nors pagalvojote, kaip įsivaizduotumėte, tarkim, Ali Baba, jei nežinotumėte, iš kurio pasaulio regiono jis kilęs? Tiesiog, jei nebūtumėte girdėję nė vienos rytietiškos pasakos, o staiga koks nors pasakotojas pradėtų: „ar žinote pasaką apie Ali Babą ir keturiasdešimt plėšikų? Ne? Tai klausykite. Kartą gyveno Ali Baba…“ Koks Ali Baba jums būtų tada? Aš tikrai su tiurbanu ant galvos (juk sąlyga – jūs nebuvote susidūrę su rytietiškomis pasakomis iki tol?..)
Ne, filmas „The Fall“ su Ali Baba neturi beveik nieko bendro. Jei tvarkingai sudėlioti visus filmą apibūdinančius tagus, tai būtų: vaikystės fantazijos, stereotipai, vizualumas ir filmo „Celė“ režisierius – indas. Ir viskas vien pačiame geriausiame kontekste.
Ne, „Celė“ man nepatiko. Bent jau tada, kai žiūrėjau prieš kelis metus, gal 2001-aisiais. Taip, vizualumas paliko įspūdį, bet kažkaip iki šiol nekilo noro sužiūrėti antrąkart. Dabar turbūt sužiūrėsiu, iš smalsumo „kaip įvertinsiu dabar ?„, bet ne dėl pasimėgavimo.
O va „The Fall“ atveju – antrąkart tikrai žiūrėsiu, ir vien dėl malonumo.
„Kritimas“ – labai vizualus, vizualesnis už „Celę„. Aha, daug HDR’o, bet žiūrėdamas supranti, kad tai – pasakojimo būdas, o ne FXas. Vienas pagrindinių herojų seka pasakojimą (ne pasaką!) penkiametei mergaitei (amžius nedeklaruojamas, bet nujaučiamas), o režisierius demonstruoja, kaip tą pasakojimą mato vaikas. Atrodo, jau pats pradedi interpretuoti, ką čia viskas iš tiesų reiškia, bet pabaigoje išaiškėja… kad nė velnio, tu tiesiog pernelyg stereotipiškai mąstei, ir tiek ;) Lieki maloniai išdurtas :)
Juosta man kažkuo panaši į Džimo Džarmušo „Negyvėlį“ – savo poetiškumu, em… jei galima pasišvaistyti įmantriais žodžiais – transcendentiškumu, kitokiu – keistesniu žvilgsniu į pasaulį. Ir taip, neabejotinai stoja į mano mėgstamiausių filmų penketuką, šalia minėtojo „Negyvėlio„, „Kitų“ ir t.t.
Buvau parašęs dar tris pastraipas, bet paėmiau ir ištryniau. Nes „Kritimas“ – čia iš tų, kuriuos geriau vienąkart pamatyti, nei keliskart paskaityti. Tikrai.
lila
2008 spalio 8 at 13:50
Aš ruošiuosi irgi antrai peržiūrai, nes kažkaip anąkart pernelyg snoozy buvau. Ale patiko labai…
Exuss
2009 vasario 18 at 10:10
Iš trailerių supratau, kad laaabai gražus filmas, todėl maniau, kad privalau pamatyti.
Pamačiau, ir nusivyliau. Vaizdai gražūs, bet nuobodūs. Nelabai yra kur akis paganyti. Tie grožiai – labai statiški, nejudantys, negyvi. Kiek žinau, čia nėra jokių efektų ir kompozicijos, viskas buvo nufilmuota „on location“. Taigi, išskyrus Discovery ar Travel lygio gamtos ir architektūros siužetėlius nelabai yra ko tikėtis.
Pati istorija irgi nuobodi, kažkaip neįtraukia.
adis
2009 vasario 18 at 11:35
Na, ta tuštuma ir ryškuma juk bandoma perteikti vaiko fantaziją. O vaikai juk neapsikrauna detalėmis, nuosekliu pasaulio vaizdu. Beje, dauguma suaugusiųjų taip pat. Retas kuris, kuriam bus pasakyta „va įsivaizduok, stovi kareivis“, įsivaizduos ne tik kareivį, bet ir visą mūšio lauką – su rūkstančiais dūmais, sprogimų sukeltais žemių fontanais, pabūklų blyksniais horizonte ir t.t. Tiksliau, fonas kažkoks bus, bet tikrai ne toks detalus.
„Taigi, išskyrus Discovery ar Travel lygio gamtos ir architektūros siužetėlius nelabai yra ko tikėtis.“
Kaip pažiūrėsi. Aš pats pasakyčiau – gali tikėtis pamatyti, kaip pasaulį mato ir įsivaizduoja kelių metų vaikas.
Exuss
2009 vasario 19 at 11:06
Kai buvau vaikas, tai maniau, kad vaikas mato pasaulį, panašų į Begalinę istoriją, kuriame viskas gyva, juda, kruta :)
sepulture
2009 balandžio 14 at 17:56
is tikruju grazus filmas. o eiko ishiokos kostiumai daug pridejo siam filmui, daug