Taip, aš esu kosmoso fanas. Ne toks hardcore, kuris ten visus g, perihelius, albedus ir kitas juodąsias skyles atmintinai žertų, bet man tai įdomu – tiek tema/settingas filmui/knygai/žaidimui, tiek kaip mokslinių veiklų kryptis.
Apie „Gravity“ nežinojau nieko. Bet vakar „Youtube“ kažkaip pataikė pakišti target=“_blank“>treilerį, tai šiandien ir nuėjom pasižiūrėti.
Ar verta žiūrėti?
Viskas priklauso nuo to, ko tikitės.
Vaizdai. Gražūs. Ir 3D čia atsiskleidžia visame gražume – jau vos tik 3D efektas buvo pradėtas kišti į kiną, iškart sakiau: tai dera kosmose, o visur kitur atrodys pigiai ir tik akis be reikalo pjaus (nes taip, 3D akis pjauna. Nors ir šiaip sėdėjimas tamsoje ir žiūrėjimas į didelį žybčiojantį ekraną akis pjauna).
Tas kosmoso vs nekosmoso 3D skirtumas labai gerai pasimatė žiūrint prieš „Gravity“ rodomą antrosios „Hobbit“ dalies treilerį – ten kur dwarfai stovi ant bedugnės krašto ir atseit viskas yra 3D. Žiūrovas toje vietoje pakimba kažkokioje neaiškioje pozicijoje – pats lyg esi aukščiau už dwarfus, bet žemės kraštas kažkaip nenatūraliai išsišoka, lyg šoną spaudžiantis išklibęs kėdės ranktūris, kurio šiaip jau tokioje pozicijoje neturėtų būti.
Kosmose tuo tarpu viskas kitaip. Erdvės – didžiulės. Žiūrovas jau įpratęs save laikyti miniatiūriniu, lyginant su visokiais šatlais, TKS ir pan.
Be to, kiekvienas esame stovėję bent ant kokio skardžio krašto, tad žinome, koks iš tiesų vaizdas būna. O kiek iš mūsų esame buvoję TKS?
Taip sakant, jei mus ir apgaudinėja, tai daro sėkmingai.
Labai gražiai susižiūrėjo kinų kosminės stoties skeveldrų kritimo į orbitą scena, kur lūženos lekia sinchroniškai, tarsi kokia fantastinė orbitinių naikintuvų eskadrilė, visa degdama ir rūkdama. Dar muzikos takelį galima būtų pakaitalioti: norim agresijos – „Valkirijų skrydis“, norim ramybės – Seatbelts – „ target=“_blank“>Space Lion“.
Siužetas. Daug absoliučiai nereikalingos ir neįdomios dramos (tik grįžęs iš seanso pasižiūrėjau aprašymą, kad čia atseit space drama). Na kam ten rūpi kieno kokia ten dukrelė mirė, kai aplinkui kosminė stotis dreba lūžta???
Bet yra taiklaus humoro. Daugmaž „nesiparink, suvaldysi tu tą kinų kapuslę, ten gi viskas taip pat kaip pas rusus“. Ir iš tiesų suvaldo.
Turint omenyje kinų požiūrį į autorines teises – taiklu ;)
Kvailysčių irgi netrūko, aišku. Čia jau nekalbant apie tai, kad realiai visi veikėjai, deja, turėtų būti po raudoniolika kartų vienaip ar kitaip mirę – ir reikiamą objektą pralėkę, ir kokiu laidu ar saugumo trosu pasismaugę, o pagrindinė herojė matyt yra alpinistė, nes nežinau kaip kitaip paaiškinti, kaip jos pirštai išlaiko tokias apkrovas, kai čiumpamasi ir išsilaikoma įsikibus už visokių atbrailų ir rankenų.
Pirmas WTF buvo kosminė apranga po skafandru. Įprastinė kepurėlė, nelabai pasikeitusi nuo Gagarino laikų yra, o toliau… šortukai, palaidinukė be rankovių. Na taip, veiksmas kaip ir ateityje (kinų kosminė stotis, kuri tampa bilietu namo, orbitoje turėtų pradėti suktis 2020-aisiais, geriausiu atveju), tad dar galima pritempti, kad ateities skafandrai bus labai gerai termiškai izoliuoti ar net generuojantys šilumą viduje, bet kai dar pačiame airlocke, kuriame dar ką tik buvo kosminis vakuumas (OK, deguonimi jau užpildyta), išsirango iš skafandro ir palaiminga sau plūduriuoji be jokių ženklų, kad, khem… vėsoka?
Aišku, įdomiai atrodo ir akrobatiniai astronautų triukai vartantis ir sėkmingai sučiumpant bei išsilaikant už visokių atbrailų, virvagalių ir rankenų – kai skafandro matymo laukas koks, gal ~100°? Ir ateities astronautams turbūt privalomas jau minėtas alpinistinis pasiruošimas, kad pirštai tokias apkrovas atlaikytų?
Na ir pabaiga, žinoma. Aišku, nedetalizuojama, kiek ta mergelė prabuvojo kosmose, bet iš pradžių viskas lyg OK – Žemėje kojytės ir rankytės nelaiko, šliaužia, šliaužia purveliu, viskas normaliai. O tada… op… op… ima… IR ATSISTOJA! Taip amerikietiškai pergalingai atsistoja ir nuklibinkščiuoja į tolį!
Prisipažinsiu, iki pat titrų pradžios laukiau, kad ji tėkštųsi marmūze į tą purvą. Nes, na, sorry, per kelias minutes adaptacija nuo 0g iki 1g ne-į-ma-no-ma!
Aišku, pats kaltas – neišlaukiau visų titrų, gal būtų paslėpta scena po visko?..
Apibendrinimas. Sakyčiau, žiūrėti verta. Nesitikint dokumentiško realizmo ir galimybės išvengti snarglingųašaringų scenų, bet vaizdai gražūs, o dar ir apie kosmosą.
Beje, vienai filmo minčiai visiškai pritariu – net jei ir atrodo, kad jau visiškai juodoji skyle, vis tiek reikia kažką daryti, vienaip ar kitaip bandyti, spurdėti, o ne išsijungus deguonies tiekimą, tyliai kūkčioti tamsiame kapsulės kamputyje.
Tik va nesupratau filmo pavadinimo logikos. Remiantis ta pačia logika, „Žiedų valdovas“ turėtų vadintis „Žiedu“, „Žvaigždių karai“ – „Jėga“, o „Terminatorius“ – „Robotika“.
P.S. Beje, ar pastebėjote, kad kosminių temų filmai eina aktorių mažėjimo kryptimi? „Moon“ – 1 aktorius. „Gravity“ – 2.
Kada su 0 turėsim? ;)
