Tiesą sakant, minčių srautą įgeneravo ši „Facebook“ gija ir kartkartėmis po mano blogo įrašais pasirodantys komentarai, kuriuose man bandoma paaiškinti, kaip ir kur aš negerai (gramatiškai ar stilistiškai) parašiau, nes taip negalima. Nes tiesiog negalima.
Tai va, brangieji — turiu nuliūdinti, bet galima. Čia man galima rašyti, kaip tik aš noriu. Laužant kažkokias ten taisykles, tiesiog klaikiais kiekiais naudojant barbarizmus, žargonizmus, anglicizmus ir kitas kalbines baisybes. Nes čia yra mano blogas. Ir esant tinkamai nuotaikai bei kontekstui, iš visų jėgų stengsiuosi taip rašyti ir kitur.
Bet kad išvengti nesusipratimų, apie kurią kalbainijos pusę ir jos problemas čia kalbėsiu, šioje pat vietoje deklaruoju — visos šios mintys taikomos ne tai kalbainijai, kuri reguliuoja visokias kanceliarijų ir kitų biurokratijų kalbas ar tą, kuri ruošia mokymo programas mokyklose, bet apie tą, kuri visaip bando aiškinti kaip man, pragyvenančiam iš rašymo, reikia rašyti.
