Vokietija, Hanoveris, šešias dienas trunkanti „CeBIT 2013“ paroda. Ketvirtoji diena, kaip tik 12 valandų ant kojų, dar „vakarėliai“ poroje parodos pavilijonų su nemokamais gėrimais. Galų gale grįžinėju į apartamentus. Kojos nutrintos, nugarą nuo kuprinės skauda (laptopas+fotikas+krūvelė visokių laidų ir gadžetų+kokia dešimtis popierinių press-kitų), galva išūžta.

Prieš miegą dar užsuku į netoliese esantį prekybcentrį, ko nors pusryčiams (beje, įdomi detalė – bent jau Hanoveryje prekybcentriai dirba tik iki 20:30, čia darbo dienomis.)

Prisirenku ko reikia, einu prie kasos, visi privalomai mandagieji gutenabendai ir t.t. Dar tolesnei istorijai reikia paminėti, kad 3 vakarus iš 4 vis užtaikau pas tą pačią kasininkę – kažkaip pas ją greičiausiai eilė eina. Tai vis mandagiai pasmalltalkinam apie šį bei tą, pagiriu jų alų ir pan. Vokiškai.

Taigi, ir šįkart abipusis gutenabend-gutenabend, o paskui ji kažką sumala greitakalbe, ką mano jau nuo mokyklos laikų  vokiškąjį skambesį gerokai primiršusios ausys ir pilkosios ląstelės nebeiššifruoja.
Nusprendžiu nebevaidinti vokiečio ir sakau:

– Sorry, I don’t understand you, sorry – stengiuosi šypsotis durna bakagaidžino šypsena.
Kasininkė tokia truputį nustebusi. Vėl kažką greitai sumala.
– No, sorry, I’m not so good in German, really!
Padavėja tokia išpūtusi akis:
– Wieso? (kodėl/kaip tai?)
– Naturally – sakau – I’m a foreigner. Usually I don’t speak German at all.
Padavėja ten kažką pamaigo kasos aparate, nuneša, apkeičia vieną prekę, tokia visa lyg nepasitikėdama, ir pabaigoje net neatsisveikina.
Nueinu nuo kasos ir sutinku iš juoko kretantį kolegą.

Jo pasakojimas:

Ateina Adis prie kasos, pasigudabendina. Kasininkė: negaliu nuskaityti barkodo, ar palauksite, kol pakeisiu prekę?
Adomas:
– Einschuldigung, aber ich verstehe Sie nicht. (atsiprašau, bet aš Jūsų nesuprantu)
Kasininkė pakartoja klausimą.
Adomas:
– Tut mir leid, aber ich bin nicht so gut im Deutsch (man labai gaila, bet aš ne taip jau gerai moku vokiškai)
Kasininkė, jau pradedanti pasimesti:
– Wieso? (kodėl/kaip tai?)
Adomas:
– Ich bin ein Ausländer, Ich weiss Deutsch nicht! (aš užsienietis, aš vokiškai nesuprantu!)

Pardavėja nueina, apkeičia prekę ir įsitikinusi, kad aš čia kažkoks apkvaitęs pirkėjas durnus bajerius skaldo, net neatsisveikina.

Filosofinis klausimas: šitas konfūzas reiškia, kad tikrai gero vokiško alaus buvo per daug, ar kad per mažai?..