O būtų visai neblogai, jei būtų gimstama tokiu būdu? ;)

Šiandien – pusė metų, kaip oficialiai esu tėtis. Net jau ir prie termino baigiu priprasti :D
Ta proga – apie G dieną, bet ne kaip apie sukaktuves, o taip sakant, liudininko akimis.

Kažkada Maumaz Veidovėlyje mestelėjo linką apie vyrų dalyvavimą gimdyme. Nieko ten sensacingo neparašyta – n skirtingų nuomonių (taip, pasirodo, šiuo klausimu gali būti ne tik dvi nuomonės ;), ir kai kurios labai jau nenatūraliai surašytos, bet kadangi kažkaip ne lygis delfiuje komentuoti, o esu XY lyties atstovas, ir dar kaip tik ir dalyvavęs visoje toje akcijoje, tai…

Pradėti reikia nuo to, kad aš pats veržiausi dalyvauti gimdyme. Buvau įsitikinęs, kad tai – lifetime experience, kaip tie anapus balos sako, be to, kažkaip įsivaizduoju, kad nelengvais momentais dviese yra lengviau, nei vienam.

Akreditaciją dalyvavimui man išrašė pati Naz. Ir manau, tai yra pats sąžiningiausias sprendimas – visgi tai liečia daugiau ją, nei jį, nes jis realiai atlieka tik antraeilį vaidmenį ir jo nebuvimas daugiau nieko nelemia, nei ką nors lemia. Nenori ponia savo brangiausiojo tokią akimirką matyti – jos teisė.

Tiesa, vardan tikslumo – daugelis diskutuojančiųjų apie vyrų dalyvavimą/nedalyvavimą gimdyme, kažkodėl turi galvoje tik paskutiniąją stadiją, kai jau kūdikis keliauja į didįjį pasaulį. Gimdymas toli gražu nėra vien tai – tiesą sakant, tai gali būti net trumpiausioji dalis, santykiu 6:1. Yra dar toks dalykas, kaip sąrėmiai, kurie paprastai prasideda namuose, o va čia vyro dalyvavimas, jei tik yra įmanomas, sakyčiau, netgi būtinas – ir net ne dėl to, kad tai gimdymas, o tiesiog kaip elementari pagalba artimam žmogui.

Tradicinis klausimas iš gimdyme nedalyvavusių kolegų – ar baisu ten? Vienareikšmiškai sunku atsakyti, bet jei ir baisu, tai tikrai ne dėl kažkokių slasher filmus primenančių vaizdų – jei labai bijai, tikrai gali atsistoti, kad nieko baisaus nepamatytum. Šioje vietoje niekinėmis tampa ir baimės, kad dėl vyro dalyvavimo gimdyme ateityje pora patirs kažkokių seksualinių problemų. Problemos, jei tik kyla, kyla iš poros, o ne iš vieno jos narių dalyvavime ar nedalyvavime tokiame įvykyje.

O jei vis dėlto pasirenki nesidangstyti akių ir nestovėti galvūgalyje, nervingai smeigiant žvilgsnį į patį tolimiausią kampą? Na, nuskambės ciniškai, bet geresnio palyginimo nesugalvoju: tiesiog nepamatysite nieko tokio, ko nesate matę dorojant žūklės ar medžioklės laimikį. O va šitą dalyką (t.y. doroti laimikį) – turi sugebėti kiekvienas vyriškis (moteriškės, beje, taip pat ;)

Baisu – turbūt baisiausia pirmą kartą – dėl nepatyrimo ir nežinojimo, kas iš tiesų vyksta, dėl ko gali atsirasti klaidingos ir gąsdinančios interpretacijos (kitaip sakant, baimės akys didelės). Bet kuriuo atveju, manau, pirmasis dalyvavimas vyriškiui bus toks pats įtemptas, kaip ir pirmasis gimdymas pačiai tuoj-jau-mamai.

O po to atsiranda naujas gyvenimas :) Nors, kaip jau rašiau – ne pats gyvenimas, o tik naujas jo centras ;) Žinoma, pirmosiomis dienomis atsiranda naujų baimių – pavyzdžiui, kaip nesugadinti to neaiškaus miniatiūrinio knerkiančio padaro… Bet nereikia pernelyg panikuoti, nėra jie jau tokie trapūs, kaip atrodo – antraip žmonija juk nebūtų išgyvenusi ;)

Viską apibendrinant – taip, tai tikrai yra lifetime experience, kaip sako anie, iš anapus balos. Net jei ir tą experiencą galite patirti kelis kartus kartus gyvenime, turbūt. Tad finalinis patarimas – jei tik jūsų dama leidžia, būtinai dalyvaukite. Nualpsite tai nualpsite, bet vis bent keletą taškų tikrai užsidirbsite ;) Ne karmos taškų, skirtų pasimatuoti su kitais, o patirties taškų, kurie, kaip žinia, sunaudojami paties characterio levelinimuisi ;)