Anksčiau jau rašiau apie vieną „vampyrinį“ TV serialą — „True Blood“ (kurį, beje, sako, rudeniop rodys ir Lietuvoje). Serialą, kuriamą pagal Carlaine Harris knygų seriją „The Southern Vampire Mysteries„. Anapus balos jau surodytas visas pirmasis sezonas, šiuo metu kaip tik pradėtas antras, o Lietuvoje… Lietuvoje „Obuolys“ išleido pirmąją knygų serijos dalį, „Miręs iki sutemų„.

Kas nors kiek seka kraujasiurbių temą, jau neišvengiamai turėjo susidurti su audringais fanų keliamais karais dėl panašios knygos serijos — „Twillight„. Pastaroji jau irgi turi vieną filmą, bet tiek juosta, tiek knygos yra itin aršiai taršomos „tikrųjų“ vampyrų fanų, nes „Saulėlydyje“ (būtent taip išverstas twillight) jie vaizduojami… na, iš tiesų labai jau savotiškai. Ir aš netgi pritarčiau, kad vienintelis padaras, kuriam yra leista žibėti, yra Davidas Bowie…

„Saulėlydis“ yra puolamas, esą tai — romantiški romaniukai mergaitėms. Sunku su tuo nesutikti, bet… Žinote, perskaitęs „Miręs iki sutemų“ negalėčiau labai priešingai pasakyti ir apie šią knygą. Nes…

… nes man visai nerūpi, kokios spalvos kelnes pagrindinė herojė priderino prie savo baltos palaidinukės…
… nes man visai neįdomu, kokios formos plaukų segtuką ji įsisegė šiandien…
… nes aš absoliučiai abejingas, ar ji prieš išeidama iš namų nusimaudė po dušu, ar tik išsiplovė galvą…

… ir taip toliau. Kitaip tariant – begalė smulkmenų, kurios neturi absoliučiai jokios reikšmės siužetui, bet nuolat ir įkyriai kartojasi (pavyzdžiui, kruopščiai išvardijamų rūbų konfigūracijų, kurias dėvėjo pagrindinė herojė, knygoje gal keliolika)

Taip, „Miręs…“ — neabejotinai kiečiau už „Saulėlydį“, čia yra net ir sekso scenų, ir netgi pakankamai detalių. Tad šio įrašo pavadinimas, savaime suprantama, hiperbolizuotas — teisingiau būtų sakyti „vampyrai merginoms“. Bet visgi, sužiūrėjęs pirmąjį serialo sezoną, knygos tikėjausi gerokai, geroookai stipresnės.

Serialas buvo spalvingas. Buvo purvinokas, kur reikia — netgi vulgarus (jei Lietuvoje, kaip žadama, bus rodomas, tai neabejotinai po 23 valandos). Ir po velnių, tai didžiausi jo pliusai! Knyga… na, atmetus visas tas mergybines smulkmenas — visai nieko, bet man kažkaip pritrūko veikėjų spalvingumo, humoro, ir paties užtaiso, to sprogstamojo mišinio. Dabar gi gavosi tiesiog dar vienas romanas, kuriame veikia ir vampyrai, ir jei nuoširdžiai – niekaip nesuprantu, kaip jis galėjo tapti bestseleriu ar tuo labiau — ekranizuotojų taikiniu…

Atrodo, tai nujaučia ir leidėjai, nes knygos viršeliu pasirinktas ne originalus artworkas, o televizinio serialo vizualinė tema. Atrodo labai jau popsovai, bet gal tikrai pagerins pardavimus…

O šiaip susimąsčiau – kiek yra vampyrinų romanų, kuriuos būtų parašę… vyrai? Aha, žinau Stokerį, dar Kingas rašinėjo, dar RPGinis Carl Sargent ir Marc Gascoigne duetas…. O toliau? Atmetus World of Darkness novelių krūvą (kurioje irgi dominuoja moteriškės)?