Taip, antraštė tokia ilga ne veltui. Nes šis prancūzų kūrybos animacinis filmas žiūrėtinas ne dėl kažkuo ypatingo scenarijaus, ne dėl to, kad vieną iš jo veikėjų pernelyg nepervargdamas įgarsino Forestas Whitakeris ir net ne dėl inovatyvios animacijos technologijos, o vien dėl… pasaulio, kuriame rutuliojasi veiksmas.
Taip taip, tikiu, kad pasakymas „einu į spektaklį, sako, dekoracijos labai gražios“ skamba taip savotiškai, bet čia būtent tas atvejis. Nes pats filmukas (taip, filmukas, nes trunka vos vos daugiau nei valandą) šiaip jau kažkuo primena biudžetinį Šreko variantą…
Bet tik ne aplinka. Kur jau kur, o čia statytojai netaupė nei fantazijos, nei resursų. Viso pasaulio idėja – jis sklando erdvėje, ir… na, jis išgyvena dekadansą. Įspūdingi griuvėsių gabalai didingai sklando saulėlydžiuose, organiškos, milžiniškus lelijos lapus primenančios platformos kybo vakaro prieblandoje, o toksiški urvai tiesiog burbuliuote burbuliuoja nuodais. Ir… tuštuma. Tyli tuštuma, kur tylą dažniausiai plėšo ne visokiausi gyvi padarai, o susidaužiančių griuvėsių grumėjimo aidas…
Toks yra pasaulis. Užtat erdvė aplink pagrindinius filmo veikėjus absoliučiai priešinga – čia visąlaik kažkas plepa, kas nors ką nors gaudo, daužo ir kitaip demonstruoja savo energingumą. Žodžiu, kaip įprasta… :/
Filmas keistokas (ha, ne veltui prancūzų ;). Yra pakankamai daug neaiškių vietų (nors tai man tapo net savotišku privalumu) ir viskas palyginus greitai baigiasi. Toks jausmas, kad buvo kažkokių problemų su projekto finansavimu, ar kažko iš tos serijos.
Tiesa, tai nėra savarankiškas filmas – juosta sukurta pagal to paties pavadinimo animacines serijas. Pastarųjų pats nemačiau, gal ten dar geriau? Jei kas matė, būtų įdomu išgirsti.
Tiesa, prie progos norėčiau kreiptis pagalbos. Prieš kelerius metus per kažkurią iš Lietuvos televizijų rodė tokias gana savotiškas (taip pat prancūzų!) animacines serijas, kurių veiksmas vyko priešistoriniais laikais. Siužete gana stipriai dominavo šamanizmo, dvasių temos, tarp veikėjų buvo moteris, berniukas ir dar kažkas. Atsimenu ir tokį savotišką piešimo stilių, tamsesnį-niūresnį koloritą. Suprantu, kad apibūdinimas ne pats išsamiausias, bet gal kas turi idėjų, kaip tos serijos galėjo vadintis?..
