[video:youtube:TsoLb-E7oy8]
Kažkip prisiminiau jų koncertą Rygoje. Šiaip jau labai nieko stebuklingo nebuvo, daug fonogramų. Bet projekcijos buvo tikrai gerai priderintos.
O apie Blackie, Sauronas yra gerai pasakęs – „vienas pošliausių bičų, bet kuriantis fantastiškiausias balades“
Savaitgalį pagaliau prisiruošėm sužiūrėti oskaruotąjį ( kirčiuoti kaip „auskaruotąjį„) hitą – Slumdog Millionaire. Ir dabar esu pasiryžęs paskelbti… NUOSPRENDĮ.
Ta proga, kad vakar Vilniuje nugriaudėjų jų koncertas…
[video:youtube:zCc_jLctZkA]
Prisipažinsiu, ilgai nemėgau šios grupės. Priežastys buvo grynai obituariškos* – „tainesepultura“ ir „kažkoksnumetal„, bet laimei, su laiku pavyko iš to išaugti ;)
O po vakarykščio šou supratau du dalykus:
a) Soulfly man daug maloniau klausosi įrašuose, nei gyvai.
b) Sepultura su Dereck Green man yra žyyyyymiai stipriau, nei Soulfly su Max Cavalera.
Keli epizodai iš vakarykščio koncerto:
[video:youtube:XYWZl7w1hP4]
_______
* Čia susiję su vienu tokiu liūdnai pagarsėjusiu Lietuvos undergroundo personažu, o ne su grupe ar tiesiogine šio žodžio reikšme.
Kadangi nesame itin aktyvūs pieno vartotojai, tai anksčiau pieną parduotuvėje rinkdavausi pagal tai, kuris ilgiau galioja.
Dabar – beveik atvirkščiai. Nes… pienas, tinkamas vartoti keturis mėnesius???
Turbūt čia jau nebe pienas. Greičiau koks pieno gėrimas ar pieno nektaras.
Užvakar kažkaip užtaikiau ant Donskio laidos, kurioje kalbėjo apie…
Pink Floyd – The Wall
Daug ten visko prikontempliavo, priimprovizavo…
O viskas baigėsi tuo, kad šį ketvirtadienį nusprendžiau įdėti turbūt savo mėgstamiausią pinkų gabalą.
[video:youtube:yAxByEpDveQ]
Kadangi sveikata neleido pasileisti baidare per Vilnelę, su Naz išėjome tiesiog pasivaikščioti po 19-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines švenčiantį Vilnių.
Nežinau kodėl, bet būtent šis gabalas man labiausiai asocijuojasi su kovo 11-ąja.
[video:youtube:tGNNKT_BQw4]Va prieš kelias minutes pasinorėjau užklausyti kažkokios aistringos muzikos. Ne privalomai aistringos, ne saldžiai aistringos, o tikrai aistringos.
Ir kaip manot, ties kuo apsistojau?..
Hell yeah!..
[video:youtube:y4hPnZUMBwA]Va būtent tai ir vertinu muzikoje. Iggy’s akivaizdžiai kažko užvartojęs. Bet jis nuoširdus. Jis tikėjo tuo, ką darė.
Labai norėčiau sulaukti pavyzdžių, kas šiais laikais dar elgiasi taip pat.
Rimtai, labai norėčiau. Gal ką atrasiu sau?..
Taip, antraštė tokia ilga ne veltui. Nes šis prancūzų kūrybos animacinis filmas žiūrėtinas ne dėl kažkuo ypatingo scenarijaus, ne dėl to, kad vieną iš jo veikėjų pernelyg nepervargdamas įgarsino Forestas Whitakeris ir net ne dėl inovatyvios animacijos technologijos, o vien dėl… pasaulio, kuriame rutuliojasi veiksmas.
Taip taip, tikiu, kad pasakymas „einu į spektaklį, sako, dekoracijos labai gražios“ skamba taip savotiškai, bet čia būtent tas atvejis. Nes pats filmukas (taip, filmukas, nes trunka vos vos daugiau nei valandą) šiaip jau kažkuo primena biudžetinį Šreko variantą…
Bet tik ne aplinka. Kur jau kur, o čia statytojai netaupė nei fantazijos, nei resursų. Viso pasaulio idėja – jis sklando erdvėje, ir… na, jis išgyvena dekadansą. Įspūdingi griuvėsių gabalai didingai sklando saulėlydžiuose, organiškos, milžiniškus lelijos lapus primenančios platformos kybo vakaro prieblandoje, o toksiški urvai tiesiog burbuliuote burbuliuoja nuodais. Ir… tuštuma. Tyli tuštuma, kur tylą dažniausiai plėšo ne visokiausi gyvi padarai, o susidaužiančių griuvėsių grumėjimo aidas…
Toks yra pasaulis. Užtat erdvė aplink pagrindinius filmo veikėjus absoliučiai priešinga – čia visąlaik kažkas plepa, kas nors ką nors gaudo, daužo ir kitaip demonstruoja savo energingumą. Žodžiu, kaip įprasta… :/
Filmas keistokas (ha, ne veltui prancūzų ;). Yra pakankamai daug neaiškių vietų (nors tai man tapo net savotišku privalumu) ir viskas palyginus greitai baigiasi. Toks jausmas, kad buvo kažkokių problemų su projekto finansavimu, ar kažko iš tos serijos.
Tiesa, tai nėra savarankiškas filmas – juosta sukurta pagal to paties pavadinimo animacines serijas. Pastarųjų pats nemačiau, gal ten dar geriau? Jei kas matė, būtų įdomu išgirsti.
Tiesa, prie progos norėčiau kreiptis pagalbos. Prieš kelerius metus per kažkurią iš Lietuvos televizijų rodė tokias gana savotiškas (taip pat prancūzų!) animacines serijas, kurių veiksmas vyko priešistoriniais laikais. Siužete gana stipriai dominavo šamanizmo, dvasių temos, tarp veikėjų buvo moteris, berniukas ir dar kažkas. Atsimenu ir tokį savotišką piešimo stilių, tamsesnį-niūresnį koloritą. Suprantu, kad apibūdinimas ne pats išsamiausias, bet gal kas turi idėjų, kaip tos serijos galėjo vadintis?..
