Aha. Būtent, bandė. Ir didžiąja dalimi tikrai pavyko – Klausas šįkart tikrai netaupė balso, publika buvo dar energingesnė, nei praeitąkart Lietuvoje, bet mano manymu, didžiausiu koncerto minusu tapo… simfoninis orkestras.

Ne, nesu prieš klasikos ir roko, akustikos ir stiprintuvų vedybas. Tai tikrai įdomu. Ir gražu. Bet visgi šįkart orkestras iš grupės pasirodymo atėmė didžiąją dalį reikalingiausio dalyko roko koncerte – draivą. Na, trūko tos masės, arba ji buvo nepakankamai rokeriškai šiurkšti, ir tiek. Ne visur, žinoma. Bet daugumoje vietų.

Keistokai man pasirodė ir biso gabalų pasirinkimas. Pradėti koncertą kultiniu „Rock You Like a Hurricane“ – labai sveikintina. Baigti juo, dainą pakartojant – irgi dar būtų visai prasminga, būtų toks savotiškas ciklo uždarymas. Be po jo dar kartą kartoti „Big City Nights“ – na, kurių velnių?..

Kol kas pakankamai negatyvūs įspūdžiai gaunasi. Ne, nepamanykit, buvo ir tikrai gerų vietų, vien dėl kurių buvo tikrai verta eiti. Pavyzdžiui, „Zoo„, akomponuojamas simfoninio orkestro, skamba žymiai geriau, nei originali „plika“ versija. Kaip ir nemirtingasis „Wind of Change“ – tenka pripažinti, su simfonika jis skamba daug įspūdingiau. Kaip ir dar keli gabalai.

Bet viską sudėjus ir atėmus, prieš tai buvęs Scorpų pasirodymas Vilniuje man patiko žymiai labiau. Daugiau draivo, daugiau tūso, daugiau ROKENROLO.

Bet tenka pripažinti, kaip „Utenos arenai“ – stebėtinai geras garsas, bent jau įsitaisius iškart už garsistų. Beveik pagarba.