Kad jau pradėjau rašyti apie maitinimąsi mieste… tai ir pratęsiu.
Apie „Sultinius“ pirmąkart išgirdau iš savo tėvų. Kiek atsimenu, jų kalbose šitas dalykas visąlaik dominavo kaip kažkokia kultinė vieta. Ir kai kažkada čia skambinau tėčiui pasitikslinti, nuo kada šita užkandinė egzistuoja, gavau atsakymą „bent jau aš ją atsimenu nuo 1976-ųjų…“
Pats į „Sultinius“ pirmąkart įžengiau kartu su tėčiu. Tiksliai nežinau, kada tai buvo. Prieš penkiolika metų, ar panašiai. Faktas, kad nuo to laiko nelabai kas ir pasikeitė… ir būtent tai turbūt ir yra didžiausias pliusas!
Taip, tai – biudžetinė užkandinė. Su keliais „sėdimais“ staliukais (prie kurių kiekvieno telpa 3 žmonės) ir turbūt tiek pat – stovimų, kaip kad senais socializmo laikais. Meniu – turbūt nesikeičiantis tris dešimtmečius, ir jo akcentas – bandelės su įvarairiausiais įdarais. Su grybais, su grybais ir ryžiais, su kopūstais, su mėsa, su… whatever! Be to, yra (tikrai skanių) cepelinų, čenachų ir kitų laiko patikrintų patiekalų. Ir žinoma, sultinys. Tikras, ne cheminis sultinys.
Kainos? Kaip jau minėjau, užkandinė biudžetinė. Už 10 litų lieku sotus net aš, apetitu paprastai nesiskundžiantis. Bazinė bandelės kaina – 1.5 LTL, o daugiau kokių 5-6 jų vis tiek nesuvalgysi. Privalomas atributas – puodelis sultinio už jau minėtą kainą.
Minusas? Šią kultinę vietą žino daug vyresniosios kartos atstovų, tad pietų metu ir apie juos ten susidaro eilės. Tiesa, egzistuoja maisto išsinešimui paslauga. Tik kad niekad nebandžiau.
Kas mane labiausiai veža „Sultiniuose“ – tai joje besilankanti fauna. Visi – subtiliai spalvingi. Pražilęs inteligentas nunešiota pūsta bolonine striuke ir storais akinių rėmeliais, valgantis vieną cepeliną, iš pirmo žvilgsnio pilka kontoros moterėlė, su pasimėgavimu kremtanti bandelę ir stebėtinai guviu žvilgsniu šaudanti į likusią užkandinės klientūrą, filosofuojantis ir juokaujantis turbūt bomžas (tik kad be kvapo), laukiantis užsakymo, pensininkė, akivaizdžiai besilankanti čia iš įpročio ir siurbčiojanti sultinį, ir žinoma, studentai, apsikrovę bandelėmis su dešrele… Tokia natūrali ir gyvenimiška liaudis.
Be to, „sultiniuose“ niekada nebūna šalta. Ne, rimtai. Kada beįeitum vėsiaisias metų laikais, akiniai visada rasoja. Taip jaukiai rasoja. O dar optimistinis plakatas, kabantis prie prekystalio…
Vos nepamiršau svarbiausios dalies. Kur yra „Sultiniai„? Teoriškai – Jogailos 6, realiai – kažkur čia. Tokios lengvai nepastebimos durys, kylant link Cvirkos kairiąja Jogailos gatvės puse.
vienastoks
2008 spalio 16 at 19:16
Joo. „Sultiniai“ yra kažkas tai tokio. Prieš daug metų dirbau netoliese, tai buvo geriausia vieta prikimšti pilvą iki algos likus 1-10 dienų. Prieš porą metų vėl buvau užsukęs. Išdrįsau pavalgyti, nors maniau, kad skrandis neatlaikys. Atlaikė be problemų. Manau, kad šią įstaigą reikėtų įtraukti į paveldo sąrašą ir neleisti modernizuoti nei meniu, nei interjero. Kad vyresnė karta visada galėtų už rankos atsivesti jaunesnę.
zaulia
2008 spalio 16 at 20:08
ooo, Sultiniai. Prieš kokius 20 metų, su mama už rankos.
Seniai nebuvau… Sultinys nepakartojamas.
Tikiuosi, neišnyks. Ir mano mažieji studenčiokai ten maitinasi karts nuo karto :)
grumlinas
2008 spalio 16 at 20:29
Ooooo!!! Aš prisimenu „Sultinius“ nuo kokių 1972-73ųjų, kai mane tėvai siųsdavo į šalia esančią konditerijos parduotuvę pirkti tortų, turinčių gerą vardą. Už kapeikas galėdavai pavalgyti – bandelė kažkur 3kp, didesnė 5kp.
————
Kita kultinė vieta – „Pieno baras“ su karštomis bandelėmis ir šaltu pienu Rotušės aikštėje – studentų Meka
gau
2008 spalio 16 at 20:43
grumlinas > man rods, kad pieno baro nebebera :/
grumlinas
2008 spalio 16 at 21:04
@gau – žinau šią liūdną naujieną :( užtai bus dar viena batų ar skudurų parduotuvė, kuri bankrutuos po pusmečio :]
adis
2008 spalio 16 at 21:39
„Išdrįsau pavalgyti, nors maniau, kad skrandis neatlaikys.“
O kodėl turėtų neatlaikyti? Ten viskas natūralu, jokios chemijos.
zaulia
2008 spalio 16 at 21:44
O Pieno baro beprotiškai gaila…
MariukasM
2008 spalio 17 at 9:05
Kadaise reguliariai ir gausiai lankyta vietelė. Tikrai kultinė :)
jago
2008 spalio 17 at 11:40
Tikrai kultinė vieta. Gaila tik kad vakarais bandelių beveik nebeturi. Gyvenu šalia, bet kai einu namo arba jau viskas išparduota, arba užsidarę.
eNyu
2008 spalio 17 at 12:49
Nors vaikystė ir ne Vilniuj prabėgo, bet jau esu ir aš atradęs šitą vietelę.:) Grynai studentiškais laikais ėjau ten grynai studentiškai užkąsti.:)
Aušra
2009 spalio 3 at 0:29
Kadangi dirbu Jogailos gatveje, renkuosi kitapus gatvės esančią kavinukę Amaretti, arčiau Pamėnkalnio gatvės. Atrodo jų tinklapio adresas toks, kokį nurodžiau. Jei ne, bandykit per google paieskoti Amaretti. Ten kainos didesnės, o kokybė nepalyginama. Pavalgau kartais ir už 7 litus, o kartais, ir už 12, nors turiu nuolaidų kortelę. O kava ten viena geriausių Vilniuje. Žinoma, visada bus visuomenės dalis, kuri yra neturtinga ir rinksis mažiausią kainą, nekreipiant dėmesio į kokybę, net ir 30,50,70 metų. Gal būsiu prietaringa, tačiau manau, kad koks yra valgomas maistas, tokia ir žmogaus sveikata. O sveikata per brangi, kad taupyčiau maistui. Bet smagiausia, kad Vilniuje pasirinkimas kavinių vis del to yra! :)
adis
2009 spalio 3 at 22:50
„manau, kad koks yra valgomas maistas, tokia ir žmogaus sveikata“
Hm… logiška. Tik nemanau, kad jei pigiausia, iškart maistas ir prasčiausias. Sultinių gaminių kokybe kažkaip nesu girdėjęs jokių nusiskundimų.
O šiaip įdomu pasidarė – jei jau taip rimtai žiūrim į sveikatą, kaip čia išvis kavą geriam? ;) Nuodas gi! ;)
Sultinių valgytojas
2010 rugsėjo 15 at 13:01
Deja, vyrukai, pernelyg išgyrėte šią valgyklėlę… „Į Paveldą įrašyti…“ ir t.t. Šnipštas! Gal anksčiau ji ir buvo tokia…O dabar aptarnavimo kultūra joje visiškai sugedusi, dėl to ir maistą čia valgyti pasidarė nebeskanu. Štai šiandien, rugsėjo 15 d.,atstovėjęs netrumpą eilutę (prieš tai klientų žiniai ant prekystalio išstatyme MENIU išsirinkau patiekalą), tik prie kasos sužinojau, kad mano patiekalo jau kuris laikas nebėra. Paklausius, kodėl taip negražiai elgiamasi su mumis,valgytojais – jų klientais,juk galėjo tą patiekalą iš meniu išbraukti arba pažymėti, kad jo nebėra – pardavėja tik įžūliai nusijuokė : „Mes taip nedarome’… Štai jums, pagyrūnai ir Paveldas….
Aš
2010 gruodžio 9 at 10:06
Atsidarė dar viena sultinių kavinė Totorių gatvėj. :)
http://www.diena.lt/naujienos/miestas/vilniuje-sultiniai-atidare-antra-kavine-316291
name4
2011 sausio 26 at 0:08
Laba, eidavau į šitus sultinius :) tikrai gerai buvo. Dabar jau njuėjau ir į Sultinius totorių 22, aplinka labai šviesi ir jauki :) skanu buvo ir kainos neužkėlė o paliko kaip kad jogailos g.
Linkiu jiems sėkmės!