Aha, irgi pasiėmiau „bandomąją dozę“ postcrossing’o ;) Ta proga, pasekęs Naz pavyzdžiu, irgi užsisakiau įdomesnių pašto ženklų iš paties pašto tinklalapio. Tik toliau viskas vyksta jau kiek kitaip.

Penktadienį išsirenku pageidaujamas markutes (kurių susidaro už 54 LTL), nesigilindamas į Naz aprašytas smulkmenas, primetu, kad pašto ženklų siunta turėtų sverti/kainuoti tikrai mažiau, nei audio CD su standartine (ne slim!) dėžute ir bukletu siuntimas Europos Sąjungos ribose (kas kainuoja 4 LTL), prie gautos pašto ženklų vertės sumos pridedu 3 LTL ir tą patį šeštadienį padarau pervedimą į Naz surastą „Lietuvos pašto“ sąskaitą SEB banke.

Pirmadienis. Gaunu elektroninį laišką:

Gerb.p. A.R. (vardas šio blogo savininkui žinomas),
Jūsų užsakymą gavome.
Jo kaina 57.15 Lt.
Pinigus prašome pervesti į AB Lietuvos paštas atsisk. sąskaitą Nr.: LT19 0075 8000 0034 5550 AB banke Snoras, įm. kodas 121215587.
Ženklus išsiųsime paštu registruotu laišku, gavę pinigus.
Ženklų leidybos skyrius
Giedraičių g. 60 A
Vilnius
Telefonas: 85 272 42 73

Hm. O aš pervedžiau į kito banką sąskaitą, ir 15 ct mažiau (nors siuntos kaina, ar jos sudarymo principai niekur nedeklaruojami, čia daugmaž atspėk pats). Aha, reikės jiems pervesti tuos trūkstamus 15 ct ir parašyti (adresas, iš kurio atėjo laiškas – vardinis), kad nesulaukęs iš jų jokių žinių, pervedžiau į kitą, jų tinklalapyje nurodomą SEB sąskaitą. Na bet čia rytoj.

Žinoma, pamirštu.

Ketvirtadienį gaunu dar vieną laišką.

Laba diena,
Gerb.p. A.R.,
Jūsų pinigus gavome. Ruošiu Jums siuntą, bet užsakyme nenurodėte gatvės pavadinimo. Malonėkite parašyti.
Lauksiu.
B.P. (vardas šio blogo savininkui žinomas)

Cool. Čia kaip tam anekdote apie geležinkelio darbuotojus* :) Tik dėl gatvės – hm, įdomu. Pašto užsakymo tinklalapyje gyvenamojo adreso laukelis – privalomas, NEĮMANOMA jo neužpildyti, kitaip nepriima užsakymo. Na, bet jei taip gražiai, ir dar asmeniškai, o ne automatizuotu servo laišku prašo… Kodėl gi ne?

Ir štai, šiandien, po savaitės nuo užsakymo, ryte ateina siunta. Siuntos turinys – identiškas Naz gautajam, pradedant kartono gabalėliais ir baigiant senu sovietiniu voku :D

Išvados: Lietuvos paštas – gana lankstus, pats moka susigaudyti savo sąskaitose, ir per ~savaitę nuo Naz užsakymo, net pradėjo bendrauti su savo klientais elektroniniu paštu. Ir net asmeniškai, o ne automatizuotomis serverio žinutėmis (kitąvertus – gal jie tiesiog priversti taip daryti, nes neturi jokios kompiuterizuotos užsakymo priėmimų/vykdymo sistemos? ;), kas šiais „thank You for Your purchase and do not contanct via this email, this is an automated message“ laikais visai malonu. Minusai – klientui neatskleidžiami siuntos įkainojimo ir pakavimo principai, nepakankamas kliento informavimas ir… khem… na, tie vokai… tikria linksmai atrodo :D Nors gal čia ir bonusas. Tik jei užsisakinėja koks užsienietis – na, nenuostabu, kodėl tiek daug pasaulio gyventojų vis dar galvoja, kad Lietuva yra kažkur Rusijoje…

________
* Geležinkelio darbininkų komandoje įsidarbina naujokėlis. Pirmoji darbo diena, naujokas kupinas jėgų, o čia visi susirenka… atsisėda stotyje ant bėgių ir pradeda lošti kortomis. Staiga per garsiakalbį pasigirsta:
– Brigada Nr.5, prašome perkelti vagoną 1A nuo bėgių Nr.1 į bėgius Nr.3!
Naujokas pašoka, pasispjaudo delnus… O kiti nesikelia, tik ramina:
– Palauk, palauk, neskubėk… Dar va vienas mušimas, ir eisim…
Praeina penkiolika minučių. Balsas per garsiakalbį:
– Brigada Nr.5, prašome perkelti vagoną 1A nuo bėgių Nr.3 į bėgius Nr.2!
Naujokas vėl meta kortas, ruošiasi lėkti, seniai jį atvėsina:
– Nu neskubėk tu taip… tuoj, tuoj…
Po dvidešimties minučių vėl balsas iš garsiakalbių:
– Brigada Nr.5, prašome perkelti vagoną 1A nuo bėgių Nr.2 į bėgius Nr.1!
Senbuviai, plodami vieni kitiems per pečius:
– Vo, darbas padarytas!