Apie

Kodėl „Riedančios uolos“?

Nes gyvenimas yra rokenrolas!

Ilgai sukau barzdą, kaip apibūdinti šio tinklaraščio tematiką. Ir supratau, kad tai – kultūra. Ne ta aukštoji, apie kurią rašo visokie ten šiaurėsatėnai, o ta kasdieniškoji – kurią mes patys kuriame, kurioje gyvename ir kurią po savęs paliekame. Muzika yra kultūra. Literatūra yra kultūra. Netgi kompiuteriniai žaidimai yra kultūra. Kaip ir paprasčiausias, atsitiktinis vaizdas, matomas gatvėje – mano supratimu, tai irgi yra kultūra: mes suformavome gatvę, mes apsodinome ją medžiais, mes pristatėme šiukšlių dėžių, mes mėtome šiukšles ne į dėžes, o visur aplinkui.

Ir tai yra gerai. Mes esame tokie, kokie esame, ir tokie mes man patinkame. Žinoma, galėtume būti geresni ir t.t. – galų gale, to siekti juk niekas nedraudžia – bet geriau džiaukimės savo buvimu, nei skųskimės, kodėl nėra to ar ano. O jei jau labai nepatinka – geriau jau pasiūlyti, ką ir kaip galima būtų patobulinti, užuot vien neigus. O dar geriau – ne tik pasiūlyti, bet ir padaryti.

Apie save: esu fotografas mėgėjas, muzikantas mėgėjas, žurnalistas mėgėjas (bet netyčia tapęs profesionalu). Dar kompiuterinių žaidimų mėgėjas (ir žaidimų kūrimo mėgėjas, irgi vienu metu netyčia spėjęs pabūti profesionalu), tik šiuo klausimu esu kiek įstrigęs laike: naujausias mano žaistas žaidimas yra turbūt Half Life 2, ir šviežesni kažkaip netraukia. Na, gal tik Skyrim ;)
Dar mėgstu knygas. Marquesas, Remarque’as, R. Bradbury, Tolkienas, A. Sapkowskis, G. Cookas ir kiti, kažkiek į tokius panašūs.

Panašiai ir su muzika. Dievinu gitaras, vienu metu klausiau tik visokias sunkenybes, bet jau kurį laiką muzikos žanras nebėra svarbu. Svarbiau pati muzika: jos idėja, išpildymas, skambesys, sąskambiai. Tad klausau praktiškai viską nuo Django Reinhardt iki Meshuggah, nuo Clannad iki Björk.

Nemėgstu radijo ir televizijos. Turbūt labiausiai dėl to, kad kažkas už mane nusprendžia, ko aš klausysiu ir ką žiūrėsiu.

Ko gero, esu retromanas. Ne dėl to, kad man šie laikai nepatinka, o tiesiog iš laiko perspektyvos žiūrėti man daug įdomiau.

Tad taip ir gyvenam – į gyvenimą žiūrim tai per fotoaparato vaizdo ieškiklį, tai per alaus puta apkibusius ūsus, tai per ant akių užkritusius gaurus. Gyvenam ir džiaugiamės. Gyvenam ir džiaugiamės.

A.