Kiekvienas turime šiokių ar anokių išsilavinimo spragų. Iš šalies jos gali atrodyti juokingai — na pavyzdžiui, kaip gi kas nors gali būti negirdėjęs „Therion“? Arba „Spiritual Beggars“? Arba „Airbourne“? Juk tai neįmanoma, kokioje tundroje reikia gyventi?
O vis dėlto kiekvienas turime savo mažytę tundrą. Ir manosios Peteris Gabrielis buvo tik pačiu pačiu pakraščiu pravažiavęs: „Sledgehammer“ ir „Solsbury Hill“ pirmąkart gyvenime išgirdau tik dvi dienas prieš koncertą Vilniuje, susiradęs „YouTube“.
Nors tikrai ne šios dainos lėmė apsisprendimą eiti į koncertą, kuris galiausiai tapo vienu geriausių mano kada nors aplankytų.