Sutikti Saulę
Užkibau. Ir panašu, kad rimtai.
Sunkiai galiu paaiškinti, kuo. Gal kad atrodo ne taip įprastai. Nors jau ir šiaip juosta, palyginus su skaitmena, atrodo mažiau įprastai :) Bet, matyt, dar vis dar per mažai ;)
Kas susijungę su manimi Veidovėlyje, turbūt šituos kadrus jau matė. Jei kam įdomu – visi kadrai daryti Canon EOS 300V kamera, EF 28-90mm 1:4-5.6 II stiklu ir Lomography Redscale ISO 100 juosta.
Nežinau, kaip jūsų vaikystėje, bet manosios laikais buvo populiari legenda apie tai, kad egzistuoja tokia raudonoji juostelė, kuria galima fotografuoti… kiaurai per rūbus :)
Aišku, jokios juostelės su rūbais ar matymu kiaurai juos nieko bendro neturi, tam labiau reikia atitinkamų fotografavimos sąlygų ir filtrų, bet raudonoji juostelė tikrai egzistuoja. Tai tiesiog paprasta foto juostelė, kurioje smarkiai išryškinama raudonoji spektro dalis.
Taigi, rezultatai iš pasižaidimo su Lomography RedScale Negative ISO 100. Zenit ET, MC Helios 44M-4 2/58. Dauguma objektų/scenų nuolatiniams „Riedančių uolų“ lankytojams jau bus matyti, bet šįkart – viskas kiek kitoje šviesoje ;)
Už juostelę labai dėkoju Zauliai, už galimybę patogiai (ir alingai!) nuskenuoti negatyvus – Lordui Sauronui.
And… One More Sunset… Again.
Minolta X700, Fujifilm Superia ISO 200
Nuo paskutinio įrašo apie fotografiją, skaitmeniniu fotoaparatu ne darbo tikslais fotografavau… vieną kartą. Ir tai – tik dėl to, kad reikia grąžinti kol kas mano mėgstamiausiąjį Minolta X700, tad naujos juostos dėti tiesiog neapsimoka.
Na bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera – bus proga rimčiau pačiupinėti iš uošvių nusavintą Zenit E.
Na o čia – kol kas paskutinieji kadrai su Minolta X700. Na ir dar Смена 2 bei ФЕД 5в, žinoma. Taip, kai kurie vaizdai jau kartosis, bet visgi čia pirmas kartas, kai jie įsitvirtina foto juostelėje:)
Minolta X700, Fujifilm Superia ISO 200
Tie, su kuriais susiduriu dažniau, jau žino apie paskutinįjį mano pomėgį. Ne visai pomėgį – tiesiog jau palyginus seno pomėgio naują inkarnaciją – juostinę fotografiją.
Atrodo, kas čia tokio stebuklingo? O visgi – nedidelis stebuklas :) Seniai pamirštas stebuklas, nes pirmi keli šimtai mano gyvenime padarytų kadrų ir buvo juostose – juodai baltose ar skaidrių. Ir ne kokia kinietiška muiline, o garbinga sovietine lomo Смена-2 – ta pačia, kuri štai dabar guli ant mano stalo. 
Rudame aptrintame odiniame dėkle, su sunkiai vaikščiojančiu diafragmos mechanizmu ir užraktu, kurį prieš kiekvieną kadrą reikia „užtaisyti“. Su Nerijos smėlio kruopelėmis iš dešimtojo dešimtmečio pradžios ir tuo odos bei senos, bet švarios spintos kvapu, kurioje Смена ir pragulėjo visą tą laiką – iki šių Velykų.
Ji kol kas dar be juostelės – turbūt nuo 1996-ųjų ar 1997-ųjų. Dabar daugiausia žaidžiu su Jago paskolinta Minolta X700. Bet netrukus ateis ir „Smenos„, ir FED-5b eilė…
