Turizmų būna visokių rūšių. Dažniausiai turbūt būna rekreacinis turizmas – nors žmonės reakreaciją supranta pakankamai priešingai: vieniems tai drybsojimas paplūdimyje ar išvis prie viešbučio baseino, kitiems – vietinių įžymybių ir tourist-trapų lankymas, tretiems – backpackingas ir panašiai.
Aišku, dar būna sekso turizmas. Ir būna alkoturizmas (ir jei ką, su tikslu ne vien atvažiuoti ir prisiliuobti, bet būna ir tikrai gerų pažintinių kelionių vyno, alaus, viskio ir pan. takais. Ir beje, Lietuvoje alaus turizmu šiek tiek ir užsiimama).
Bet va modernios technologijos lėmė ir dar vieną turizmo rūšį – geimingo turizmą, ar kaip tai pavadinti. Ir čia galbūt galima apimti tiek keliones į visokius geimingo renginius – parodas (E3, GamesCon), tiek keliones paties žaidimo tikslais.
Tokio žaidimo, kaip Geocaching. Arba Ingress.
Į Milaną mane nuvijo būtent pastarasis. Kas juokingiausia, aš jo net nebežaidžiu — mažiausiai pusantrų metų. Bet 1) mano geresnioji pusė šitą vargelį žaidžia 2) aš iki šiol nebuvau buvęs Milane 3) geimai – vis dėlto mano interesų sritis 4) aš iki šiol nesuvokiu, ką žmonės randa šiame, regis, beviltiškame žaidime, bet aš nuoširdžiai noriu tai suprasti.
Tai štai ir motyvai, Watsonai.
