Tiesą sakant, gaila, kad kai išgirdau albumą pirmąkart, sėdėjau. Nes dabar labai norėčiau parašyti: „kai išgirdau šį albumą pirmąkart – atsisėdau„. Rimtai.

Opeth – Watershed. Kažkas nerealaus.

Arba – absoliučiai viskas, kas dera metalinėje muzikoje, ir dar kaip reta taikliomis proporcijomis. Saikingas lyrizmas. Kunkuliuojanti, prasiveržianti agresija. Tiek riaumojantis, tiek žmogiškas vokalas. Teatrališkumas, be ne poza. Kristalinė akustika. Tamsa. Poetiškumas. Distortintų ir švarių gitarų svarstyklės. Inovatoriškumas. Saiko, balanso jausmas. Gili atmosfera.

Kol kas – geriausias mano girdėtas šiemetinis albumas. Apskritai, per visus muzikinius žanrus. Jaučiu, nemaža tikimybė, kad jo niekas ir neaplenks.

Heh, vis dar negaliu atsitokėti…

P.S. Yra ir humoro! Paklausykit Burden nuo 6:40 :D