Miškas atrodė gerokai įdomiau ir jaukiau, nei nuotraukose. Mėnulio pilnatis (su 8% užtemimu), atsispindinti nuo sniego, leido viską puikiai matyti.

Visą numatytą maršrutą apėjome turbūt per pusvalandį. Ir nors visokios prognozės skelbė, kad naktį bus -7/-8°C, buvo tikrai gerokai šilčiau – per tas kelias valandas, kurias praleidome miške, pirštinių reikėjo tik keletui minučių.

Be dešimties vienuoliktą jau buvome pasiekę numatytą finišą – Airėnų akmenį. Taip, kadras būtent iš to laiko. Tiesiog štatyvas + 15″ išlaikymas ;)

Apie Airėnų akmenį egzistuoja keletas versijų. Manoma, kad tai galėjo būti riboženklis, taip pat – kad tai galėjo būti ir kulto akmuo. Laikydamiesi antrosios hipotezės, akmenį papuošėme žvakelėmis. Padėjome ir šiokią tokią auką – namų gamybos duonos. Na, blogiausiu atveju bent jau kai kurie miško gyventojai ryte turėjo kuo pasidžiaugti ;)

Nežinau kaip Jums, bet man kai kurie kadrai primena vienuolynų, įsikūrusių aukštikalnėse, vaizdus iš paukščio skrydžio. Sniegas kai kur kuo puikiausiai perima rūko rolę ;)

Indraja surengė superinį poi pasirodymą su ugnimi…

…ir be ugnies. Pastaroji versija privertė gerokai suabėjoti savo blaivumu :)

Bėgdami iš miesto, tikėjomės išvengti triukšmo ir minios, deja, tai ne visai pavyko. Nors Vilnius buvo likęs už ~30 km, apylinkėse taip pat girdėjosi bumpsėjimas ir traškėjimas, tiesa, pačių pirotechnikos stebuklų lyg ir nesimatė. Bet miškas toli gražu nebuvo tuščias. Pradėję žygį ~11 val, jau sutikome vaikštinėjančią porelę, vėliau, prieš dvyliktą prie akmens prisistatė dar viena kompanija ir dar vaikinukas Mindaugas^* su šėlstančiu jaunu šunėku. Pasirodo, ąžuolynas – ganėtinai populiari vieta :)

A, o kas gi sutikinėjo 2010-uosius miške?

Na, aš, Blondinė, Indraja, Lucy, Vilma, Juozas, Naz ir Antanas :) Ir dar gijas, prisijungęs jau po fotosesijos.

Ir turiu pasakyti, sutikimas buvo tikrai vienas tarp įsimintiniausių. Išties įspūdingas naktinis miškas, geri draugai, nuosavas ugnies šou, beveik jokių pašalinių. Beje, kiekvienam siūlyčiau mėnesėtą naktį apsilankyti apsnigtame miške. Nebūtinai per naujuosius. Tegul ir su keliomis poromis vilnonių kojinių, bet prisiruoškite. Vaizdai to tikrai verti!

_________
* Hey, jei netyčia radai šį įrašą arba jei kas atpažino minėtąjį asmenį – būtų visai įdomu vėl kada susitikti ;)