Savaitgalį patraukėme šiek tiek pasibastyti po Pučkorių apylinkes. Labai pasakoti nėra ką, tad iškart – prie vaizdų ;)

Aptikome, kad būna ir plaukuotų, ar tiksliau, šeriuotų grybų.

Radome Saulės akmenį.

Naz surado patikimų įrodymų, kad šiemet po vasaros jau snigo.

Perėjome žymųjį tiltelį per niekur.

Pabraidžiojome po rudeninį kilimą.

Aptikome dedikuotą suoliuką burundukams. Pačių burundukų, deja, nematėme.

Pasvarstėme, ar norėtume gyventi tokioje vietoje. Taip ir neapsisprendėme, tiesą sakant…

Paklusome kelio ženklams ir nesumindėme nė vienos varlės. Nes jų ir nebuvo.

Pasigrožėjome rudeniniais Pučkorių tvenkiniais…

… o kol grožėjomės, mumis iš arčiau pasigrožėti priplaukė jaunas guulbys (kirčiuoti kaip „paauglys„).

Tapome grėsmingų, bet viltingų vaizdų liudininkais.

Sutikome Murzių. Na, bent jau taip jį šaukė patys šeimininkai ;)

Įsitikinome, kad per Big J bernvakarį įsmeigtas „Pasaulio krašto“ ženklas vis dar tebestovi.

Pasiklausėme nesezoninės Belmonto restorano tylos.

Dar kartą įsitikinome, kad dabar – tikrai ruduo, na o pabaigai…

… pažaidžiau fotoaparato nustatymais :)