Šiaip jau aš aprangos atžvilgiu esu gana abejingai konservatyvus. Savo pirmąją odinukę nešiojau 10+ metų, diržą, už pirmąją gyvenimą algą nusipirktą dešimtoje klasėje*, nešioju iki šiol. Bet va marškinėliai – kitas reikalas.

Nes marškinėliai – rūbas unikalus. Tiksliau, tai rūbas, atliekantis dar ir plakato ar vizitinės kortelės funkciją. Jei tik nori, žinoma. Nes galima vilktis kažką neįsimintino ir tiek to vargo. Bet jei tik žmogus nori, marškinėliai apie jį gali pasakyti labai daug. Ir ne tik apie vilkintįjį.

Dabar metalistų subkultūra nyksta (tiksliau, visos subkultūros nyksta, jaunimui kažkaip nebereikia skirstytis į aiškias frakcijas, dažnas šiuolaikinis šešiolikametis gali nuoširdžiai klausyti ir „Linkin Park“, ir „Motörhead“, kas man yra nesuvokiama), bet anksčiau turbūt pastebėdavote – jei metalgalvis, tai būtinai su kažkokiais specifiniais marškinėliais, kuriuose žodžių perskaityti neįmanoma ir kažkokios klaikybės nupaišyta.

O geležgalvis apie kitą geležgalvį gali daug ką pasakyti. Nes tūlo geležgalvio marškinėliai per jo mėgstamą grupę pakankamai aiškiai nurodo paties dėvėtojo pasaulėžiūrą ir asmenybę. Va šitas mėgsta brutalą, šitas – oldschoolą, tas va kultiniam festivalyje pernai buvo.

Dar svarbu, kur kokie marškinėliai yra dėvimi.

Viename dailės muziejuje sutikau veikėją, dėvintį marškinėlius su užrašu „GG Allin“. Vien tik tekstas (tiesa, moderniai apipavidalintas), ir daugiau nieko. Ant marškinėlių – švarkas, bet marškinėlių užrašas ryškiai matomas. Specialiai.

Vilkintysis – ne pankas, ne ironiškas hipsteris, ir tikrai ne persona, atsitiktinai radusi visai tokį nieko maikoną „Humanoje“ už du litus. Taip pat – ne bomžas ir nelabai panašus į bohemščiką. Na, gal prie bohemos, bet tikrai ne tas, kuris tarp kelių vyno butelių gyvenimo prasmės, mūzų ar baltų belaidžių pelių ieško.

Įdėmiai, susidomėjęs apžiūrinėjo ant sienų iškabintus darbus. Kai prasilenkdamas išsišiepęs pažiūrėjau jam į akis ir žvilgsniu parodžiau į užrašą ant marškinėlių, sulaukiau atsakomosios šypsenos ir šelmiško antakių kilstelėjimo – nu, o ką?**

Nepanašus jis į Allino gerbėją buvo, niekaip. Bet va konceptualiai sukūrė smagų kultūrinį disonansą :) Ir ne esmė, kad tą dieną pokštą suprato tiek vienas žmogus. Ir tiek – daug.

OK, šioje vietoje palikime marškinėlių temą, ir pereikim prie kito dalyko.

Aš labai mėgstu crossoverius. Neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų vadinti lietuviškai, bet crossover – tai koncepcija, kai suliejami du, regis, iš pažiūros visiškai nesusiję dalykai.

Pavyzdžiui, džiazas ir death metal viename lydinyje. Mane tas kontrastas fantastiškai veža. Ir kuo kontrastas didesnis, tuo geriau: įsivaizduokite – kala būgnų kulkosvaidžiai, griaudžia gitaros, riaumoja vokalistas, o staiga – pauzė ir tylus, ramus džiazinis pasažas. O tada – vėl mušamųjų estakados ir gitarų grumėjimas. Kas gali būti gražiau?

Dar vienas smagus (ir vizualus) crossover pavyzdys – nedidelis vaizdo žaidimukas „Super Mario Corssover“.

Sunku būti negirdėjus Mario – to japonų sukurto italų santechniko, infantiliame virtualiame pasaulyje šokinėjančio ant debesėlių, kovojančio su piktaisiais vėžliais ir blogosiomis pelėdomis, ir dar gelbstinčio princesę.

O dabar įsivaizduokite kietą, raumeningą ir iki pusės nuogą specnazo vaikiną, ultramoderniais ginklais kovojantį prieš ateivių invaziją.

Tai va, toks specnazininkas patenka į gėlyčių, grybukų, debesėlių ir blogųjų vėžliukų pasaulį. Su visais ginklais!

Ar gi ne žavu? ;)

Tai štai, aptarus šiuos du dalykus, jau galima pereiti prie pagrindinės šio įrašo temos*** – unikalių marškinėlių e-parduotuvės „Qwertee.com“.

Tai – ne visai tradicinė e-parduotuvė. Jos bėda (ir azartas), kad asortimentas keičiasi kas parą, ir to, kas buvo vakar, šiandien nebenusipirksi. Tiesa, daugmaž kartą į ketvirtį daro daugmaž 10-ies skirtingų didžiausio populiarumo sulaukusių marškinėlių dizainų pakartojimus.

Užtat didžiausias privalumas – unikalūs marškinėlių dizainai. Dizainai, kurių idėja – crossoveris tarp kažkokių tos geresnės popkultūros stabų. Daugmaž „Monty Python’s Holy Grail“ ir „Batman“. „Lord of the Rings“ ir „Game of Thrones“. Mikelandželo freska „Adomo sukūrimas“ ir vaizdo žaidimas „Portal“. Arba Darth Vader ir „Daft Punk“…

Dar keletas puikių idėjų:

Nesupratote, apie ką čia?

Reiškia, tai ne jums. Anekdotai neaiškinami.

Būtent dėl to pradžioje rašiau, kad marškinėliai gali daug ką pasakyti ne tik apie vilkintįjį. Neseniai, lankantis Latvijoje darbo reikalais, kylant liftu kolegė latvė, su kuria ką tik susipažinau, įsispoksojo į mano dėvimus marškinėlius „Starry Flight“. Kaifavau stebėdamas, kaip iš nuostabos plečiasi jos akys. „Wait… wait a minute… THIS IS FIREFLY!!! WHERE DID YOU GET THAT???“

Klinkt! Kontaktas įvyko. Nes bent jau aš tikrai mieliau bendrausiu su žmogumi, kuris žino, kas yra „Firefly“, o jei dar ir atpažįsta šitaip išdarkytą – tai reiškia, dar ir mėgsta. Priešingai nei su tuo, kuris paklaus „o tai kodėl čia kažkoks nevangogiškas vangogas?“ Nežinai? Pats kvailys™.

Visi dizainai – ne pačių Qwertee.com idėjos, jie tik užsiima marškinėlių gamyba, prekyba ir siuntimais. Dizainą gali siūlyti kiekvienas, tada už juos balsuoja lankytojai ir daugiausia balsų surinkę dizainai ruošiami gamybai. Ar dizaineris ką nors gauna už nubalsuotą dizainą, išskyrus garbę – nežinau. Bet per Qwertee.com galima aptikti labai įdomių dizainerių. Beje, ir kitų panašių parduotuvių, kur tie dizaineriai viena ar kita forma platina savo kūrybą.

Dar apie dydžius – kiekvieną dizainą galima užsisakyti visais dydžiais, pradedant S ir baigiant XXXL. Galioja tiek moteriškiems, tiek vyriškiems marškinėliams. Kiek suprantu, stambesnių gabaritų žmonėms čia nemažas privalumas.

Žodžiu, Qwertee.com nuoširdžiai rekomenduoju. Tik primenu – asortimentas keičiasi kas parą, todėl labai sveika pasižiūrėti kasdien. Tam patogu sekti jų „Facebook“ puslapį.

Kainos? Rašo, kad 8-12 EUR, bet aš iki šiol pirkau septynis kartus – įvairių dydžių, vyriškus ir moteriškus, tai visus kartus kainavo po 10 EUR. Dar 3 EUR – siuntimas. Tiesa, galima ir už 4,5 EUR siųstis – su garantija nuo pasimetimo – bet per visą mano praktiką niekas nė karto nepasimetė. Net bonusiniai saldainiai, kuriuos įdeda į kiekvieną siuntinį.

Gamina ir siunčia iš Airijos, jei ką.

Žodžiu, pasipuoškit, pademonstruokit savo pomėgius ir susiraskit į save panašių. Rock on!!!

_________
* Už tą pačią algą tada dar pirkau savo pirmąjį mobilų – kažkurią „Motorolą“, kurios modelis, iki šiol galvojau, vadinosi „d120“, bet dabar tokios neberandu – ir originalius „Iron Maiden“ marškinėlius „Piece of Mind“ iš „Rokeriams ir metalistams“ Trakų gatvėje.
** iš tiesų jis vargu ar galėjo taip galvoti, nes veiksmas vyko Vokietijoje, bet idėja buvo panaši.
*** Kuri, žinoma, apmokėta. Derybos pavyko, galiu išsirinkti po vienerius marškinėlius kas mėnesį nemokamai. O metų pabaigoje mane veš į Qwertee.com headquarterius Airijoje, ir bus viešbutis su specialiomis gydomosiomis Guinnesso voniomis.