Va dėl ko mėgstu internetą – dėl jo informacijos sklaidos procesų. Kada nors reikės parašyti apie tai plačiau – apie tai, kad informacijos dubliavimas yra viena iš jos išsaugojimo formų, bet dabar – apie fotografiją.

Prie ko čia informacijos sklaida? Nes Veidovėlyje perskaičiau, kaip Grumlinas cituoja Užkalnio įžvalgas apie fotografiją, publikuotas Pinigų kartoje.

Kadangi iš visų šitų keturių šaltinių prenumeruoju tik Grumlino palėpę, tai anksčiau ar vėliau vis tiek būčiau užtikęs tekstą (iš tiesų tai vėliau, nes prisėsti prie nedarbui skirto RSS srauto prisiruošiu tik kartą per tris dienas), bet vis dėlto kartais geriau anksčiau, nei vėliau. Nes „vėliau“ gali taip ir neateiti ;)

Taigi, kuo man užkliuvo Užkalnis?

Taip, normalaus veidrodinio fotoaparato su gera optika mobilusis telefonas visiems gyvenimo atvejams nepakeis, tačiau esmė yra ta, kad 90% atvejų vidutiniam naudotojui visiškai užtenka to, ką siūlo mobilusis telefonas (ten, kur nėra didelio judėjimo greičio, kur nereikia plačiakampio objektyvo ir kur geras apšvietimas).

Tikra tiesa. Ir tai… blogai.

Nes patyriau minimą situaciją ir savo kailiu. Namie dabar turime geriausią visų laikų modelį – tokį knerkiantį, khultines išraiškas mėtantį, jau sėkmingai galvą keliantį ir turbūt netrukus vartytis pradėsiantį vaikiną.

Kodėl sakau blogai? Nes net pats, vis dar gana karštai kreizėjantis fotografija, dažniau Girių fotografuoju net ne su (ganėtinai galinga prosumer klasės) muiline, o su tragiškos kokybės kamera, esančia telefone. Apie veidrodinius juostinukus net nekalbu – ne tas metų laikas, t.y. ne ta šviesa.

Kodėl? Nes telefonas visada šalia, kišenėje, nereikia lėkti ieškoti kitame kambaryje. Nes nuotraukos vis tiek keliauja dažniausiai tik seneliams ar į sunkiai apibrėžiamą „šeimos archyvą„. Nes tikrai patogu dalintis nuotraukomis – čik!, tada share, tada nurodyti kaip, ir nurodyti, kam. Viskas.

Taip, net ir telefoninėmis kameromis galima pagauti visai neblogų kadrų. Šituos sušaudžiau dabar turimu turbūt pačiu biudžetiškiausiu, kiek tik įmanoma, Samsung Galaxy Mini (3 MPix). Žinoma, prisidėjo appsai, kiek pataisantys galutinį rezultatą…

Žalieji Vilniaus stogai... NOT! (Samsung Galaxy Mini, Vignette App)

... and her Dog (Samsung Galaxy Mini, Vignette App)

The Final Hour (Samsung Galaxy Mini, Vignette app)

...į prekybcentrius ateina Kalėdos ;)(Samsung Galaxy Mini, Adobe Photoshop korekcija)

Kuo tai susiję su įrašo antrašte?

Nes Užkalnis taip pat rašo:

Papildoma nauda iš mobiliųjų telefonų pagerėjusių fotografinių savybių yra atsinaujinusi diskusija apie techninę nuotraukų kokybę. Jaučiuosi pagerbtas, kai mano paprastutės nuotraukos, atsiradusios didelio skaitomumo leidiniuose, sukelia pasiutusį pyktį iš vadinamųjų “techno-onanistų”, angliškai “measurbators”, kuriuos labai gerai žinomame straipsnyje yra aprašęs žinomas fotografas iš San Diego, Kalifornijos, vardu Ken Rockwell.

ir kiek prieš tai –

Apynormalis telefono fotoaparatas, maža to, dar su greitai pritaikomas spalvinės korekcijos efektais, man yra visiškai pakankamai įrankis ne tik socialiniams tinklams ir tinklaraščio iliustravimui, bet ir nuotraukoms, kurios paskui būna žinių portaluose, kaip, pavyzdžiui, iliustracijoms prie šio straipsnio.

Apie measurbatorius – čia visiška tiesa, bet Užkalnis pamiršta, kad nuotraukų kokybę (aš pats būčiau linkęs tai vadinti įdomumu ar patrauklumu) lemia ne vien techniniai parametrai, bet ir fotoaparatas galvoje.

Geras vairuotojas yra ne tas, kuris turi Ferrarį, ne tas, kuris moka pervažiuoti miestą nė karto neužgesdamas sankryžose, o tas, kuris kas dieną važinėdamas, per dešimtį metų nesukelia nė vienos avarinės situacijos (atkreipkite dėmesį – ne nepadaro avarijos, o nesukelia avarinės situacijos) O norint to pasiekti, vis dėlto reikia išmanyti vairavimo principus.

Tie Užkalnio kadrai – man labai gaila, bet jie yra… na, šiuo atveju Užkalnis atrodo kaip paauglys, kuris groja penkių akordų a la Nirvaną ir didžiuojasi, kad jo kūrybos dainą pagrojo mokyklos radijas (nes minėto radijo DJ yra muzikanto draugelis ar pažįstamas, kas be ko). Taip, daina jos pačios autoriui ir ištikimam gerbėjų ratui atrodo neabejotinai graži ir vertinga, bet ar ją priims koks nors Classic Rock FM?

O juk geresnius kadrus galima padaryti su ta pačia telefono kamera ar muiline. Rask stabilų paviršių, panaudok jį bent kaip dalinį štatyvą, jei neišeina iš karto primesti įdomesnės kompozicijos – išbandyk kelis kampus, vėliau atsirinksi.

Nors šiaip, ko gero, svarbiausia tiesiog fotografuoti. Daug. Ir pirmą pusmetį visiems rodyti tik vieną kadrą iš 30. Nes taip anksčiau ar vėliau vis tiek išmoksi, atsirinksi, kas yra gerai. Tiesa, dar rekomenduotina persilaužti ir įsiklausyti, ką apie fotografiją sako kiti – taip gerokai sutaupomas laikas beišradinėjant dviratį.

Nes svarbiausia yra išlavint ne fotoaparatą rankoje, o fotoaparatą galvoje.