Šį savaitgalį buvome nulėkę į Medininkus. Pilis – gerai, bet iš kažkada Aukščiausia buvusios Lietuvos Vietos tikėjausi gerokai daugiau… Dabar gi nei gražesnių peizažų be civilizacijos pėdsakų, nei kultūringesnio privažiavimo… Kažkodėl įsivaizdavau, kad iki tokio Objekto turėtų vesti asfaltuotas keliukas, gale dar būtų kokia aikštelė su suoliukais, šiukšlių dėžėm… Žodžiu, kaip kokia Mirusiųjų kopų apžvalgos aikštelė už Juodakrantės, ar panašiai…
Kur tau. Visų pirma, esminė nuoroda link Juozapinės išvis pradanginta, o paskutinius kilometrus tenka dardėti kaimišku žvyrkeliu. Link galutinio taško, ačiū pasirūpinusiems, nukreipia rankomis darytas kelio ženklas, o „automobilių stovėjimo aikštelę“ atstoja traktorių išmaltas žvyrkelio praplatėjimas ant vizualiai niekuo neypatingos kalvos (kuri, pasirodo ir yra garsioji Juozapinė).
Anyway, nekreipiant dėmesio į šiuos paniurzgėjimus, pati kelionė buvo visai smagi. Ir greita. Pirmyn ir atgal suvažinėjom per dvi su puse valandos, kilometražas – apie 50-60 km nuo Vilniaus centro.
Priartėjus prie pilies, kelio ženklai – kas šimtą metrų. Matyt, kai kam pilis atrodo toookia nedidelė, kad kitaip turbūt nė nepastebėtum…
Vos prsiartinus prie pilies vartų, lankytojus pasitinka vietiniai jaunieji gidai. Nedrąsiai pasisveikinę, praneša, kad pilis uždaryta („nes savaitgaliais iš pasienio čia privažiuoja gerti, o darbo dienom tai čia atidaryta…“), ir pasisiūlo parodyti „slaptą angą, pro kurią galima patekti į kiemą“ :)
Mandagiai atsisakome, pažadėdami sugrįžti, jei apsispręsime pasinaudoti jų paslaugomis :)
Laukinis „parkas“, įsiveisęs už išorinių pilies sienų.
Pilies kiemas. Tuštoka, tiesą sakant…
Arba erdvu. Kaip pažiūrėsi.
Pilies kiemas, žiūrint pro įgriuvą sienoje. Ne, čia visgi dar ne „slaptas įėjimas“ ;) Nors kadre jis jau matyti :)
Pilies kiemas, pralindus pro įgriuvą sienoje.
Kita kiemo pusė.
Kažkokia aprgriuvusi trobelė pilies kieme. Nepaisant to, kad akivaizdžiai šiuolaikiška, ir akivaizdžiai sudeginta tų atvažiuojančiųjų gerti savaitgaliais, į tą viduramžišką atmosferą visgi kažkaip smagiai įsipaišo…
Taip taip… Išduodu jaunųjų gidų verslo paslaptį, bet būtent tos arkos ir slepia „slaptąjį įėjimą“ ;)
©Naz. Išorinės pilies sienos. Iš kitos pusės.
Medininkų pilies sargybinis. Budi aukščiausiame pilies taške.
„Slaptasis įėjimas“ iš kiemo pusės.
Langas į kitus laikus.
Vaizdas iš pilies kiemo.
Aliarmas! Svetimi pilies teritorijoje!
Bokšto likučiai iš pilies išorės.
Pelėsiais ir kerpėm apaugus… NĖ VELNIO!
Pelėsių nė vieno, kerpių ant pačių sienų vos vos yra, bet pati pilis apžėlusi dilgėlėmis, kmynais, kiečiais ir kitokiais žaviais žalumynais. Fotografuota krūtinės aukštyje.
Apėję pilį ir grįžę prie vartų, gidų vietoje neberadome. Bet radome „aukų dėžutę“ ir dar su telefonu – matyt tam, kad skubiai prireikus, gidą galima būtų išsikviesti ;)
Palikdami pilį, keletą litų įdėjome – visgi neblogas verslo planas :) O dar mergaičiukė, kaip tikra gidė, siūlėsi ir apie pačią pilį papasakoti…
Visai smagi Medininkų bažnytėlė.
Įėjimas į Medininkų bažnyčią.
Su saiku katalikams, kaip visada, ne kas, na bet čia bent jau ne vilnietiškasis Petras ir Povilas…
©Naz. Štai taip viskas atrodo nuo kelio. Kadre gal ir ne įspūdingas vaizdas, bet gyvai visa tai atrodo tikrai neblogai, vien jau dėl dydžio.
Palikę pilį užnugaryje, patraukėme link Juozapinės. Deja, pro posūkį pravažiavome du kartus, net iš rodyklės beliko tik du stulpeliai, kažkada laikę lentą…
©Naz. Toliau jau buvo geriau – kelią į buvusią Aukščiausiąją Lietuvos Vietą nurodė rankų darbo ženklas.
©Naz. „Aš esu lietuvis. Tai yra mano garbė“. Karininkas Antanas Juozapavičius.
„Automobilių stovėjimo aikštelė“ prie buvusios Aukščiausiosios Lieutvos Vietos…
©Naz. Pagaliau. Garsioji (bet buvusioji Aukščiausia) Lietuvos Vieta. Visgi „1253“ reiškia ne vietovės aukštį, o karaliaus Mindaugo karūnavimo metus.
Pabaigai, Naz pasimatavo karūną… ;)
P.S. Kodėl visur rašau „buvusioji aukščiausia vieta“? Na, nuo 2004-ųjų metų sakoma, kad yra ir aukštesnė, ir vadinasi ji Aukštojas. Vos 20 cm, bet vis tiek aukščiau… Ir yra kažkur netoli Juozapinės, beje.
scania
2009 birželio 28 at 22:44
Gražus fotoreportažas. O gandro nuotrauka – tiesiog puiki :)
jago
2009 birželio 29 at 9:01
Gražu.
O dėl Juozapinės išasfaltavimo – nesutikčiau. Nebūtina iki visko automobiliu privažiuoti.
adis
2009 birželio 29 at 9:52
Teisingai. Traktoriumi – įdomiau ;)
O jei rimtai – galima ginčytis, ar reikia su automobiliu privažiuoti, ar nereikia, bet kelias ten jau yra, ir juo naudojamasi. Tik keistai atrodo toks kelias prie objekto, kuris turėtų būti tourist-trap’u…
jago
2009 birželio 29 at 10:30
Na, tourist-trap’ai irgi yra didelis blogis :D
Chemiker
2009 birželio 29 at 12:05
Tos mergičkos prie Medininkų pilies nerealios, mums prieš gal metus pravedė eskursiją po pilį, galėsiu paieškot, kur susirašiau, ir papostint kultiškiausias jų frazes.
adis
2009 birželio 29 at 13:44
Jago, niekas ir nesako, kad gerai. Bet tokie dalykai, kaip Aukščiausia Vieta, Žemiausia Vieta, Vidutiniausia Vieta, Vieta Kur Pirmąkart Prisigėrė Pirmasis Pirmojo Kolūkio Pirmininkas yra natūralūs tourist-trap’ai. Gal daugiausia ir inner-turistams, bet vis tiek.
Net ir Ladakalnis ar Ūlos akis yra tourist-trap’as, tik gal labiau specializuotos rūšies turistams ;)
Chemikeri, būtų labai cool m/
jago
2009 birželio 29 at 14:21
Atrodo nesusikalbėjom. Iš wikipedijos:
„A tourist trap is an establishment, or group of establishments, that has been created with the aim of attracting tourists[1] and their money. Tourist traps will typically provide services, entertainment, souvenirs and other products for tourists to purchase, and these will often be at inflated prices (compared to the local economy).“
Aš tokia prasme visur ir mačiau šį terminą naudojant. Tiek Ladakalnis, tiek Ūlos akis, ačiū dievams, nemokami.
Maumaz
2009 liepos 2 at 12:33
„Kažkokia aprgriuvusi trobelė pilies kieme. Nepaisant to, kad akivaizdžiai šiuolaikiška, ir akivaizdžiai sudeginta tų atvažiuojančiųjų gerti savaitgaliais, į tą viduramžišką atmosferą visgi kažkaip smagiai įsipaišo…“ – ten kažkada buvo muziejėlis. Visai jaukus.
Tas langas į kitus laikus – tai pilies vartai, bent jau pagal rekonstrukcinį maketą.
Na, ir gaila, kad iš pasienio gerti ten kažkas privažiuoja.
Beje, dar ne taip seniai į pirmą ir antrą donžono bokštus buvo galima įlipti.
Karina
2010 vasario 7 at 14:17
ta trobelė, pilies kieme, – tai buvęs muziejus. vasarą čia vyko stovykla ‘atvažiavo meška’ malonūs atsiminima, šioje pilyje, palapinėse, gyvenome 10 dienų ir pajautėmė Medininkų dvasią;]