Yra ysternai ir yra vesternai. Pirmuose visais įmanomais kovų menais ausis skaldosi rytiečiai azijatai, antruose tarpusavyje ar į indėnus revolveriais pleškina emigrantai europiečiai.
O čia priėjo Takashi Miike ir padarė savo filmą. Vesterną, kuriame revolveriais pleškinasi geltonodžiai azijiečiai, bet kuriame yra katanų, ir indėnų šamanų, o jausmas – kad jau viskas kažkur matyta, bet tik pačia geriausia prasme. O kad dar maža nepasirodytų, pasikvietė ir Quentiną Tarantiną ir pasistatė jį prieš kamerą. Šiaip, porai epizodų.
Taip, filmas tikrai tarantiniškas. Yra klišių, iš kurių šaipomasi, yra daug energingo veiksmo, logika neatlieka pernelyg varžančio vaidmens, o scenarijus – paplaukęs, kaip ir pridera. Ir gražūs vaizdai. Tiksliau, dvejopi vaizdai – kai kurie kostiumai sąmoningai neskoningi, pabrėžiantys klišių komiškumą, o gamtos vaizdai – super. Ir rytietiški, ir laukiniavakarietiški tuo pat metu. Pavyzdžiui, vėjo pustomose dulkėtose prerijose (per kurias privalomai ritinėjasi tie žolių ritiniai) į dangų stiebiasi toriai.
Rekomenduoju tiems, kam artima Tarantino kūryba, kurie mėgsta pažvelgti į įprastus dalykus neįprastu kampu ar tiesiog turintiems gerą humoro jausmą. A, ir dar tiems, kam patinka anime :D
