Dar vienas vakaras Vingio parke ir dar vena įdomi patirtis. Šįkart – Andrea Bocelli. Ne, nesu didis operinės muzikos mėgėjas, greičiau priešingai. Ir pagrinde dėl to pastatomojo balso. O kuo man patinka Bocelli – balso jis beveik nestato. Natūraliai išspaudžia, tiksliau – jausmas, kad išleidžia: dalį, tikrai ne visą.
Koncerto pliusai – idealus garsas, puikus matomumas, žinoma, pats Andrea ir… australė daininkė Tina Arena. Ne, nieko labai stebuklingo, tiesiog balsas daug įdomiau dera prie Andrea, nei tradicinė operinė tetulė. Tinai reikėjo leisti dainuoti „Con te Partiro, Tinai!
Koncerto minusai – tiesiog tragiškai nederanti prie bendro orkestro skambesio perkusija (toks jausmas, kad pastatytas koks senas „Riga“ komplektas, susidedantis iš boso, solinuko ir čarlio) ir iš dalies – repertuaras. Labai daug populiarių, juodai nuklausytų operų arijų (t.y. tokių, kurios juodai nuklausytos net mano), kurios tiesiog migdo. Ir šiaip, popso daugoka. Mažoka asmeninės kūrybos.
Bet bendrai vertinant – gerai, iš tiesų gerai.
Ewa_
2008 rugpjūčio 1 at 0:47
eee „Read more“ dingo ;))
adis
2008 rugpjūčio 1 at 8:32
Trumpas postas ;)
adis
2008 rugpjūčio 1 at 12:34
„Manau Bočelio klausytis reikėtų salėje, o ne parke, kur nei susikaupt, nei paklausyt normaliai neišeina.“
O tia apie ką čia kauptis? Paprasta muzika, relaksas, o ne susikaupimas, sakyčiau. Bet taip – operhausas ar kongresai atmosferiškai tinkamesnė vieta būtų buvusi. Tik į juos 30k klausytojų netilptų…
„Jei išmoko Ačiū, tai kodėl neišmoko Labas vakaras, ar Sveiki? “
O man visi tie „ačiū“ ir t.t. labai jau pataikūniškai atrodo, ir per tiek metų jau tiesiog atsibodo. Man ko gero priimtiniausias Bobo Dylano variantas.
„Kur Ave Maria? “
Taigi buvo. Iškart po pertraukos.
„Tas Time to Say Goodby nuskambėjo taip nykiai…“
Čia sutinku. Apskritai, man kažkaip labiau patinka ta versija, kur jis dainuoja vienas.