Pabandžiau pažvelgti į savo muzikinius blogo įrašus iš šono. Nė vieno posto apie muziką, kurią klausau kasdien, vien kokie iškrypimai, nukrypimai ir eksperimentai. Jei nepažinotumėte (nepažįstate), ar patikėtumėte (tikite), kad šio blogo autorius yra dešimtmetį sunkujį roką klausantis ir tiek pat laiko plaukų nekerpantis, barzdotas bičas, dar ir keletą metų stūgaujantis metalizuotoje roko grupėje į mikrofoną?

Aš tai ne{…}patikėčiau.

Net ir šis postas bus ne išimtis. Turbūt todėl, kad apie kasdienius dalykus rašyti neįdomu. Taip, tikrai, galiu prirašyti keliasdešimt postų, kaip mane relaksuoja ir tuo pačiu užveda Motörhead, kokie trve ir vežantys yra Grand Magus (na, apie šituos tai tikrai kada parašysiu :), koks stebuklas yra Led Zeppelin, bet… Ar įdomu rašyti, ką šiandien valgei pusryčiams ir pietums? Daug įdomiau prisiminti tai, kas nustebino/išdegino gerklę kokiuose kviestiniuose priėmimuose ;)

Vėl išsiplėčiau. O papasakoti noriu apie Infected Mushroom. Atradau juos savotiškai – kažkur kažką kažkada brauzinant, nebe pirmą kartą užkliuvo požanrio pavadinimas „goa trance„. Kadangi mane visokie šamaniški dalykėliai pastoviai traukia, kažkaip kilo smalsumas, kas tas goa, prie ko čia transas ir pan. Kiek paskaitęs, bet užtingėjęs, tiesiog įmečiau „goa trance“ į emule paieškos langelį. Išmetė keliasdešimt variantų, ir tarp daugiausiai šaltinių turinčių buvo kažkokie Infected Mushroom. Vėl suveikus šamaniškajam faktoriui (juk grybukai!), užstačiau siųstis būtent juos.

Taigi, pirmi mano išgirsti šių izraeliečių gabalai buvo „Devil (Final Mix)“ ir „Desert Storm„. Nors iki tol pakankamai kreivai žiūrėjau į bytą, šitie daiktai kažkuo užkabino. Nelabai supratau, kodėl čia goa (ok, prisiwikipedinau, kad čia Indijos valstija (jie ten turi valstijas?), kuriame gimė minimasis požanris), akivaizdu, kodėl trance, bet iki šiol nemoku ir nelabai jaučiu poreikį atskirt nuo negoa netrance. Veža, ir tiek, to ir užtenka.

Tiesą sakant, ilgą laiką (kokį pusmetį) klausiau vien šiuos du kūrinius, ir to man pakako. Klausiau nedažnai. Kokį kartą į mėnesį. Ar panašiai. Bet pavadinimas užsifiksavo. Ir kažkada, klajojant kažkuriame torrentų saite, už akies užkliuvo, kad prie pavadinimo Infected Mushroom prirašyti skaičiukai „2007“. Jamam! Parsisiunčiau*.

Pats pirmasis gabalas įspaudė giliai į kėdę, lyg kylant su 2g perkrova, malonumo ir netikėtumo prasmėmis. Tiesiog viskas, kas man patinka muzikoje: draivas/groovas, originalumas ir… gitaros :) Rytietiški, į flemenko nešantys gitaros semplai, stiprūs ir gilūs bytai, na ir žinoma – pabaigoje esanti stipri, melodinga ir velniškai groovinanti hardrokinė gitara m/.

Tolesni disko gabalai, bent jau mano skoniui, pirmojo neprilygsta. Taip, yra įdomių paklausyti, yra ir visai užvožiančių per pilkąsias ląsteles, bet kad norėtųsi klausyti dar ir dar?.. Na, bent jau kol kas neradau. Gal vėliau kada atrasiu.

Taigi, susipažinimui: titulinis, ir kol kas mane labiausiai vežantis Infected Mushroom gabalas iš paskutiniojo jų albumo (rokačiams iškart rekomenduoju pereiti prie ~1:20 videoklipe):

[video:youtube:Z6hL6fkJ1_k]

P.S. Rašydamas šį įrašą, klausiausi vien infekutoųjų grybukų. Posto pabaigoje supratau, kad daugiau nebegaliu. Na… ir… khem… Motörhead, here I come… ;)
_____________
* Jaučiu pareigą kada nors išstuksenti postą apie savo muzikos piratavimo ir muzikantų palaikymo santykio sampratą. Jei trumpai: stengiuosi nepiratauti, bet ir neperku albumų aklai. Daugmaž parsisiunčiam, keletą mėnesių paklausom, o tada sprendžiam, pirkt ar trint. IMO, čia ir visas P2P žavesys – kad turi galimybę prieš mokėdamas pinigus, įsitikinti, ar tikrai to nori. O muzikantams – užduotis užkabliuoti, kad negaila būtų tų keliasdešimties pinigų :)